FeNO diagnostinė vertė sergant sunkia astma
Santrauka
Heterogeninė astmos prigimtis ir variabilumas gana dažnai sukelia diagnostinių sunkumų. Astmos diagnostika buvo paremta klinikiniais simptomais, tačiau jie nėra specifiški ir, remiantis vien jais, galima tiek astmos hiperdiagnostika, tiek nepakankama diagnostika. Daug tikėtasi iš azoto oksido iškvepiamame ore (FeNO) tyrimo. Nors FeNO yra intensyviai tiriamas ir rekomenduojamas naudoti įvairių draugijų astmos diagnostikos ir gydymo gairėse, tačiau išlieka prieštaringai vertinamas. Pastaraisiais metais paskelbtos skirtingų autorių grupių sisteminės FeNO naudojimo sergantiesiems astma publikacijų apžvalgos klinikinėje praktikoje nerekomenduoja remtis FeNO tiriant suaugus į pacientą dėl astmos, vertinant gydymo poveikį arba ligos kontrolę [4–6]. Vis dėlto, prasidėjus biologinės terapijos erai, tikėtina, šis žymuo ras savo vietą klinikinėje praktikoje. Daugėjant sunkios astmos gydymo galimybių, FeNO gali būti naudingas, siekiant tiksliau nustatyti sunkios astmos fenotipą ir parenkant tinkamiausią taikinių terapiją.
