Benralizumabo veiksmingumas gydant sunkia eozinofiline astma sergančius pacientus. BREEZE tyrimo Lietuvos duomenys

Kęstutis Malakauskas; Kristina Biekšienė; Marius Zolubas; Jolita Palačionytė; Olga Merkutova-Petrošienė; Vytis Čižinauskas; Virginija Šileikienė

doi:10.37499/PIA.1486

Kęstutis Malakauskas LSMU MA Pulmonologijos klinika
Kristina Biekšienė LSMU MA Pulmonologijos klinika
Marius Zolubas Respublikinė Klaipėdos ligoninė
Jolita Palačionytė LSMU MA Pulmonologijos klinika
Olga Merkutova-Petrošienė Respublikinė Klaipėdos ligoninė
Vytis Čižinauskas „AstraZeneca“
Virginija Šileikienė VU MF Klinikinės medicinos instituto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinika

Reikšminiai žodžiai: sunki eozinofilinė astma, benralizumabas, paūmėjimai, geriamųjų gliukokortikoidų vartojimas

Santrauka

Retrospektyvusis benralizumabo tyrimas BREEZE, skirtas apibūdinti pacientų savybes, gydymo būdus ir rezultatus klinikinėje praktikoje Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalyse, yra tarptautinės programos XALOC dalis. Daugiacentrių Lietuvos klinikinės praktikos tyrimų duomenų, gydant sergančiuosius sunkia eozinofiline astma benralizumabu, nėra. Tikslas. Įvertinti benralizumabo veiksmingumą klinikinėje praktikoje, gydant sunkia eozinofiline astma sergančius pacientus Lietuvoje. Tyrimo metodai. Šiame tyrime aprašomi Lietuvos pacientų, dalyvavusių BREEZE tyrime, duomenys. Į tyrimą įtraukti suaugę pacientai, sergantys sunkia eozinofiline astma. Pacientų duomenys rinkti iki 56 sav. nuo gydymo pradžios. Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 49 pacientai, iš jų 33 (69 proc.) buvo moterys. Vidutinis pacientų amžius, pradėjus skirti benralizumabą, buvo 59,5 metų. Tyrimo pradžioje eozinofilų kiekio kraujyje mediana buvo 0,5 × 109/l (60 proc. pacientų nustatyta 0,4 × 109/l ir daugiau), o vidutinis forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę – 1,79 l. Pradėjus gydymą benralizumabu, geriamuosius gliukokortikoidus (GGK) nuolat vartojo aštuoni pacientai (16,3 proc.), o vidutinė prednizolono ekvivalento paros dozė buvo 10,4 mg. Pradinis vidutinis metinis astmos paūmėjimų dažnis buvo 2,79 (95 proc. pasikiautinasis intervalas (PI) – 2,34–3,31). Vidutinis metinis paūmė- jimų dažnis 16 ir 48 gydymo benralizumabu savaitę atitinkamai sumažėjo iki 0,31 (95 proc. PI – 0,11–0,66) ir 0,27 (95 proc. PI – 0,12–0,56). 56 gydymo savaitę GGK nebevartojo 87,5 proc. (n = 7) pacientų, vartojusių GGK tyrimo pradžioje. Išvados. Lietuvos klinikinėje praktikoje sunkia eozinofiline astma sergantiems pacientams skiriamas benralizumabas yra veiksmingas: metinis astmos paūmėjimų dažnis suretėjo 90 proc., o 87,5 proc. pacientų, anksčiau vartojusių GGK, nutraukė jų vartojimą. Reikšminiai žodžiai: sunki eozinofilinė astma, benralizumabas, paūmėjimai, geriamųjų gliukokortikoidų vartojimas.