Triguba terapija veiksmingam lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimų valdymui, širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių retinimui
Santrauka
Trigubos terapijos skyrimas, siekiant užkirsti kelią lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) paūmėjimams, siejamas su geresne sergančiųjų sveikata, nei skiriant monoterapiją arba dvigubą terapiją. Atliktas EROS tyrimas, kuriame vertinta trigubos terapijos budezonidu, glikopironiu ir formoteroliu (BGF) nauda, skiriant iškart po LOPL paūmėjimo. Retrospektyviojoje LOPL sergančiųjų klinikinių duomenų analizėje vertintas LOPL paūmėjimų dažnis ir sveikatos priežiūrai tenkančios išlaidos, priklausomai nuo laiku skirto BGF po patirto LOPL paūmėjimo. Per 30 d. skyrus gydymą BGF, stebėtas geriausias poveikis retinant ligos paūmėjimus ateityje ir mažinant medicinines išlaidas, susijusias su LOPL. Nustatyta, kad kiekvienas 30 d. vėlavimo intervalas 5 proc. padidina paūmėjimų riziką ateityje, taip pat didina medicinines su LOPL susijusias išlaidas. Pabrėžtinas tiesioginis ryšys tarp LOPL ir širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių. Ūminis LOPL paūmėjimas didina širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių dažnį, kuris yra didžiausias iškart po paūmėjimo ir išlieka padidėjusiu netgi po vienerių metų. Po LOPL paū- mėjimo stebimos aiškios greitos klinikinės intervencijos ir gydymo optimizavimo galimybės, siekiant sumažinti ilgalaikę širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių riziką. Svarbu nepamiršti, kad reikia nuolat vertinti galimą riziką ir optimizuoti gydymą. LOPL paūmėjimų prevencija gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Proaktyvus ligos valdymas, įskaitant trigubą terapiją, gali padėti išvengti LOPL paūmėjimų ir greitesnio sveikatos blogėjimo ateityje.
