Respiracinės infekcijos sukėlėjų mikrobiologinių tyrimų diagnostinė vertė
Santrauka
Apatinių kvėpavimo takų infekcijos (AKT), įskaitant ūminį ir lėtinį bronchitą, visuomenėje įgyta pneumonija (VIP), ligoninėje įgyta pneumonija (kitaip dar vadinamą hospitaline pneumonija, HP) arba pneumonija imunosupresiniams bei kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams yra dažniausios infekcijos tiek visuomenėje, tiek stacionare. Ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. Centers for Disease Control and Prevention, CDC) duomenimis, AKT infekcijos sukelia nuo 5 iki 10 proc. visų pacientų mirčių. Lyginant kelis dešimtmečius, pacientų populiacija sparčiai kinta. Daugėja vyresnio amžiaus, vyresnių nei 65metų, slaugos ligoninėse besigydančių, imunosupresinių pacientų, todėl AKT etiologija ir potencialių sukėlėjų spektras taip pat kinta. Klinikinė mikrobiologinė laboratorija atlieka svarbų vaidmenį nustatant šių infekcijų sukėlėjus, tačiau susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su AKT infekcijų tyrimo sudėtingumu. Taimėginių kokybė ir įvairovė, tiriamosiosmedžiagos užteršimas orofaringine flora, įvairi galimų patogenų populiacija, įskaitant bakterijas, virusus ir grybus, kompleksinė kvėpavimo takų infekcijų patofiziologija, ypač specialiose sergančiųjų populiacijose. Dažniausi klausimai ir problemos, kurias tenka spręsti: 1. Kokia yra tikroji skreplių, dažytų Gramo būdu, mikroskopijos ir pasėlio vertė? 2. Kokia yra pusiau kiekybinių mikrobiologinių bronchų išplovų ir kiekybinių bronchoalveolinio lavažo pasėlių reikšmė? 3. Koks yra klinikinės mikrobiologijos laboratorijos vaidmuo diagnozuojant lėtinio bronchito paūmėjimą? 4. Kaip reikia optimizuoti cistine fibroze (CF) sergančių pacientų, ypač ligai paūmėjus, mikrobiologinį vertinimą?