NAUJAI DIAGNOZUOTŲ LĖTINĖS OBSTRUKCINĖS PLAUČIŲ LIGOS ATVEJŲ TIESIOGINIAI MEDICININIAI KAŠTAI LIETUVOJE
Santrauka
Įvadas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra nepakankamai diagnozuojama, nepagydoma liga, kurią dažniausiai sukelia aktyvus rūkymas, o tai lemia didelę finansinę naštą sveikatos priežiūros sistemai. LOPL galima išvengti, todėl svarbu priimti griežtus sveikatos politikos sprendimus profilaktikos srityje, remti ligos ekonominio poveikio tyrimus siekiant parodyti LOPL naštą visuomenei. Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti naujai diagnozuotų LOPL atvejų metinius tiesioginius medicininius kaštus Lietuvoje. Metodai. Tai retrospektyvusis 2015 m. naujai diagnozuotų LOPL atvejų Lietuvoje tiesioginių medicininių kaštų tyrimas.Duomenys buvo gauti išNacionalinio sveikatos draudimo fondo prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų bazės SVEIDRA ir apima visus atvejus, koduojamus kaip J44.0, J44.1, J44.8 arba J44.9 (iš viso 6870 atvejų). Visus kaštus sudarė trys kategorijos: ambulatorinės paslaugos, stacionarinės paslaugos ir kompensuojamų receptinių vaistų kaštai. Apskaičiuoti kaštai pateikiami eurais 2015 m. kainomis. Rezultatai. Apskaičiuota, kad iš viso tiesioginiai medicininiai kaštai, susiję su naujais LOPL atvejais, siekė 1 679 879 Eur. Stacionarinių paslaugų kaštai sudarė 928 054 Eur. arba 55,2 proc. visų tiesioginių kaštų, kompensuojami receptiniai vaistai – 633 429 Eur (37,7 proc.), o ambulatorinių paslaugų kaštai – 118 396 (7,1 proc.). Vidutinėsmetinės išlaidos vienam naujai Diagnozuotam LOPL atvejui buvo 244,5 Eur, o stacionarinių paslaugų išlaidos vienam dėl LOPL hospitalizuotam pacientui siekė 1176,2 Eur. Išvados. Stacionarinės paslaugos ir kompensuojamų
receptinių vaistų kaštai buvo pagrindinės naujų LOPL atvejų tiesioginiųmedicininių kaštų priežastys Lietuvoje 2015 m., sudariusios, atitinkamai, daugiau kaip pusę ir trečdalį visų kaštų.
