Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymo pembrolizumabu efektyvumo vertinimas. Vieno centro patirtis

Santrauka

  Plaučių vėžys išlieka pagrindine su vėžiu susijusios mirties priežastimi visame pasaulyje. Sergant išplitusiu
nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV), programuotos ląstelių žūties baltymo ligando (PD-L1) raiška yra svarbus prognostinis žymuo, lemiantis gydymo imunoterapija, pvz., pembrolizumabu, pasirinkimą. Klinikiniai tyrimai parodė, kad pembrolizumabo monoterapija pagerina išgyvenamumo rodiklius pacientams, kurių PD-L1 raiška navikiniame audinyje siekia arba viršija 50 proc., o derinys su chemoterapija platinos pagrindu pagerina gydymo rezultatus ir esant žemesnei PD-L1 raiškai (iki 50 proc.). Lietuvoje pembrolizumabas kaip pirmos eilės gydymo priemonė išplitusiam NSLPV gydyti taikomas nuo 2018 m., tačiau duomenų apie jo veiksmingumą klinikinėje praktikoje vis dar stinga. Tyrimo tikslas. Įvertinti NSLPV sergančių pacientų, gydytų vien pembrolizumabu arba jo ir chemoterapijos deriniu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, gydymo veiksmingumą. Metodai. Pacientų, kuriems 2020–2023 m. Kauno klinikose taikytas gydymas pembrolizumabu arba jo ir chemoterapijos deriniu, retrospektyvioji ligos istorijų duomenų analizė. Rezultatai. Pembrolizumabo monoterapijos grupėje pacientai buvo vyresni (amžiaus mediana – 70 (37–84) metų), palyginti su kompleksinio gydymo grupe (amžiaus mediana – 64 (37–82) metai) (p = 0,019). Tarp gydymo grupių nenustatyta reikšmingų skirtumų nei pagal išgyvenamumą be ligos progresavimo, nei pagal bendrą išgyvenamumą. Naviko histologinis tipas išgyvenamumo rezultatų reikšmingai neveikė. PD-L1 raiškos, siekiančios arba viršijančios 50 proc., grupėje išgyvenamumas be ligos progresavimo siekė 223 d. (95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) – 176–272; p = 0,647), o bendras išgyvenamumas – 590 d. (95 proc. PI – 262–918; p = 0,020). Nustatyta, kad vyriškoji lytis (p < 0,001) ir metastazės limfmazgiuose (p < 0,001) yra neigiami bendro išgyvenamumo prognostiniai veiksniai. Kompleksinio gydymo grupėje reikšmingai dažniau pasireiškė nepageidaujamos reakcijos, susijusios su chemoterapijos skyrimu. Išvados. Gydymo veiksmingumas tirtoje populiacijoje nepriklausė nuo naviko histologinio tipo. Reikšmingai geresnis bendras išgyvenamumas nustatytas pacientams, kurių PD-L1 raiška siekė arba viršijo 50 proc. Lytis ir metastazės limfmazgiuose turėjo įtakos gydymo baigtims. Skiriant imunoterapijos ir chemoterapijos derinį, dažniau pasireiškė nepageidaujamos reakcijos, susijusios su chemoterapija.