VEIKSNIAI, ĮTAKOJANTYS SERGANČIŲJŲ PLAUTINE HIPERTENZIJA IŠGYVENAMUMĄ: PLAUTINĖS HIPERTENZIJOS CENTRO REGISTRO PRADINIŲ DUOMENŲ APŽVALGA
Santrauka
Plautinė hipertenzija (PH) – sunki ir progresuojanti liga, sąlygojanti dešiniosios širdies nepakankamumą. Šia liga sergančių pacientų išgyvenamumas paprastai svyruoja nuo kelerių mėnesių iki keleto metų. Tikslai. Nustatyti veiksnius, lemiančius sergančiųjų PH išgyvenamumą. Tyrimo metodai. Retrospektyviai analizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų PH centro medicininių dokumentų duomenys. Į tyrimą įtraukti 59 suaugusieji, kuriems PH diagnozė patvirtinta atliekant dešiniosios širdies kateterizaciją nuo 2010 iki 2017 metų (18 vyrų ir 41 moteris). Statistinė analizė atlikta naudojant Socialinių mokslų statistinį paketą (SPSS), 20.0 versiją. P reikšmė <0,05 pasirinkta kaip statistiškai reikšminga. Rezultatai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 59 metai. Vidutinis išgyvenamumas siekė 50 mėnesių ir buvo didesnis pacientams, kurių aminoterminalinis pro-B tipo natriurezinis peptidas (NT-proBNP) ≤1500 ng/l, palyginus su pacientais, kurių NT-proBNP>1500 ng/l. PH pacientams, kurių NT-proBNP koncentracija >1500 ng/l, stebėta penkis kartus didesnė mirties rizika palyginus su pacientais, kurių NT-proBNP koncentracija buvo ≤1500 ng/l. Sergančiųjų jungiamojo audinio ligų sąlygota PH išgyvenamumas buvo trumpiausias. Rizika numirti buvo mažesnė idiopatinės plaučių arterijos hipertenzijos (IPAH) ir Eizenmengerio sindromo grupėse, palyginus su PH, sąlygota jungiamojo audinio ligų. Blogesnį PH pacientų išgyvenamumą lėmė dešiniojo skilvelio (DS) padidėjimas ir didesnis triburio vožtuvo regurgitacijos laipsnis nustatyti ligos pradžioje. Apibendrinimas. Remiantis tyrimo duomenimis, jungiamojo audinio ligų sąlygota PH, didelė pradinio NT-proBNP koncentracija kraujyje, ženkliai padidėjęs DS bei ryškus triburio vožtuvo nesandarumas nustatyti ligos pradžioje yra susiję su blogesniu sergančiųjų PH išgyvenamumu bei didesne mirties rizika.
