Idiopatine plaučių fibroze sergančių pacientų, 2016–2017 m. gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, klinikinė analizė
Santrauka
Tyrimo tikslas. Įvertinti sergančiųjų idiopatine plaučių fibroze (IPF) klinikinius duomenis ir gydymo priešfibroziniais vaistais veiksmingumą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau – Kauno klinikose). Metodika. Išanalizuoti 2016–2017 m. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje stebėtų pacientų, sergančių IPF, duomenys. Iš medicininės dokumentacijos surinkti pacientų demografiniai duomenys, rizikos veiksniai, taikyti IPF diagnostikos metodai, plaučių funkcijos tyrimų rezultatai, skirtas gydymas. Pradiniai spirometrijos duomenys lyginti dinamikoje po 6 ir 12 mėn. Rezultatai. Į analizę įtraukti visi 25 nuo 2016 m. pradžios iki 2017 m. pabaigos klinikoje stebėti ir gydyti IPF sergantys pacientai: 10 moterų (40 proc.) ir 15 vyrų (60 proc.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 66±11 metų. 13 pacientų (52 proc.) rūko arba rūkė anksčiau. 11 pacientų (44 proc.) IPF diagnozė nustatyta po plaučių audinio histopatologinio tyrimo, likusiems 14 pacientų (56 proc.) – didelės skiriamosios gebos kompiuterinės tomografijos duomenimis. Priešfibroziniais vaistais (nintedanibu arba pirfenidonu) gydyta 17 pacientų, penkiems pacientams šis gydymas neskirtas. Per stebėsenos laikotarpį dviem pacientams atliktos plaučių transplantacijos operacijos, vienas pacientas įtrauktas į plaučių transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Pacientams, kuriems skirtas priešfibrozinis gydymas, FVC (angl. Forced Vital Capacity, liet. forsuota gyvybinė plaučių talpa) 12 mėn. laikotarpiu nežymiai pakito (po 6 mėn. gydymo FVC vidutiniškai padidėjo 60 ml, po 12 mėn. – 30 ml). Pacientų, negydytų priešfibroziniais vaistais, FVC žymiai sumažėjo (po 6 mėn. FVC vidutiniškai sumažėjo 180 ml, po 12 mėn. – 410 ml). Dažniausiai užfiksuotas nintedanibo nepageidaujamas poveikis – viduriavimas (n = 6; 86 proc.), pykinimas ir vėmimas (n = 3; 43 proc.), pirfenidono – kepenų fermentų padidėjimas (n = 3; 30 proc.), pykinimas ir vėmimas (n = 3; 30 proc.). Per stebėsenos laikotarpį keturiems pacientams (16 proc.) užregistruotas IPF paūmėjimas. Išvados. 2016–2017 m. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje stebėti arba gydyti 25 pacientai, sergantys IPF. 17 pacientų buvo skirtas gydymas priešfibroziniais vaistais, kuris stabilizavo plaučių funkciją. Priešfibroziniai vaistai pasižymėjo dažnu nepageidaujamu poveikiu, tačiau daugeliu atvejų jie nebuvo sunkūs.
