Infekcijos etiologija sergant cistine fibroze

Santrauka

Pirmoji bakterija, kurios klinikinė reikšmė infekcijos etiologijoje sergant cistine fibroze buvo lengvai nustatyta, yra Staphylococcus aureus. Pseudomonas aeruginosa (P. aeruginosa), kuri buvo dažnai išskiriama cistine fibroze sergantiems pacientams 1960 m., 1970 m. pradžioje laikyta ne patogenu ir iki 1990 m. dėl jos reikšmės buvo diskutuojama. Dabar P. aeruginosa klinikinė reikšmė įrodyta. Nustatyta, kad yra ir kitų, retesnių, sukėlėjų, kurie svarbūs cistine fibroze sergan-tiems pacientams: Stenotrophomonas maltophilia (anksčiau vadinta P. maltophilia, Xantomonas maltophilia), Achromobacter xylosoxidans, Pandoraea spp. (įskaitant Pandoraea apista), netuberkuliozinės Mycobacteria spp. Mikrobiologinė diagnostika ir rezultatų interpretavimas tiriant cistine fibroze sergančius pacientus turi tam tikrų savitumų. Interpretuojant rezultatus, reikia atskirti laikiną kolonizaciją nuo lėtinės infekcijos, dažnai atliekant kartotinius pasėlius ir/arba nustatant antikūnų atsaką į mikroorganizmą. Jei skrepliuose išskirtas sukėlėjas susijęs su klinikiniais uždegimo simptomais, patologiniais radio-loginiais požymiais, kvėpavimo funkcijos blogėjimu, pasėlyje šio sukėlėjo kiekiui mažėjant ir išnykus, gydant antibakteriniais vaistais, turi būti pastebimas ir klinikinis būklės gerėjimas. Kvalifikuota mikrobiologinė tarnyba, galinti tiksliai nustatyti patogeno morfologinį tipą ir padėti parinkti optimalius antibiotikus, yra būtina sėkmingo antimikrobinio cistinės fibrozės gydymo sąlyga.