Trigubos terapijos, skirtos gydyti sergančiuosius lėtine obstrukcine plaučių liga, itin smulkių vaisto dalelių depozicijos plaučiuose tyrimas

  • Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė LSMU MA Pulmonologijos klinika
Reikšminiai žodžiai: didelės skiriamosios gebos kompiuterinės tomografijos tyrimas, funkcinis kvėpavimo takų vaizdavimas, suspausto oro dozuotas aerozolinis inhaliatorius, sausų miltelių dozuotas inhaliatorius, įkvepiamasis hormonas, ilgo veikimo β2 agonistas, ilgo veikimo muskarino antagonistas

Santrauka

Sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) yra nustatyta koreliacija tarp smulkiųjų kvėpavimo takų disfunkcijos ir blogesnių gydymo rezultatų. Todėl svarbu, kad įkvepiamieji vaistai (tiek bronchus plečiantieji, tiek tie, kurie veikia priešuždegimiškai) patektų į smulkiuosius kvėpavimo takus. LOPL palaikomajam gydymui šiuo metu yra patvirtinti du trigubos terapijos vaistai, visus tris komponentus talpinantys viename inhaliatoriuje. Tai yra itin smulkių dalelių beklometa­ zono dipropionatas / formoterolio fumaratas / glikopironio bromidas (BDP / FF / GB) ir ne itin smulkių dalelių flutikazono furoatas / vilanterolis / umeklidinas (FluF / VI / UMEC). Tyrime buvo įvertinta įkvepiamojo gliukokortikoido (IGK), ilgo veikimo β2 agonisto (IVBA) ir ilgo veikimo muskarino receptorių antagonisto (IVMA) depozicija plaučiuose. Vertinimui naudotas funkcinis kvėpavimo takų vaizdavimas (angl. functional respiratory imaging, FRI), pasitelkiant kompiuterinę to­mografiją ir skysčių dinamikos skaičiavimo techniką, kuriai svarbu aerozolio pateikimo sergančiajam savybės, pakartotiniai didelės skiriamosios gebos kompiuterinės tomografijos tyrimai (DSGKT) ir tai, kaip pacientas sukvėpuoja vaistus. Visa tai sudaro sąlygas imituoti vaisto nusėdimą plaučiuose. Į analizę buvo įtraukti 20 LOPL sergančių pacientų, kuriems podilatacinis forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę (FEV1) svyravo nuo 19,3 iki 66,0 proc., DSGKT tyrimų duomenys. Vertinant bendrą vaisto nusėdimą centriniuose ir periferiniuose kvėpavimo takuose procentine dalimi nuo įkvėptos vaisto dozės, nu­statyta, kad IGK depozicija plaučiuose buvo didesnė skiriant BDP / FF / GB, palyginus su FluF / VI / UMEC; vertinant IVBA ir IVMA depoziciją, tiek skiriant vieną, tiek kitą trigubą terapiją, rezultatai buvo panašūs. Visų trijų komponentų depozicija periferiniuose kvėpavimo takuose buvo didesnė skiriant BDP / FF / GB, palyginus su FluF / VI / UMEC. Be to, visų trijų BDP / FF / GB komponentų depozicijos bendrai centriniuose ir periferiniuose kvėpavimo takuose santykiai buvo <1, o tai rodo
didesnę depoziciją periferiniuose nei centriniuose apatiniuose kvėpavimo takuose. Taigi, visų trijų komponentų (IGK, IVBA ir IVMA) depozicija periferiniuose (smulkiuosiuose) kvėpavimo takuose buvo didesnė skiriant BDP / FF / GB, palyginus su FluF / VI / UMEC (vertinta naudojant funkcinį kvėpavimo takų vaizdavimą, pagrįstą pacientų, sergančių vidutinio sunkumo arba labai sunkia LOPL, profiliais).

Kaip cituoti
1.
Kalinauskaitė-Žukauskė V. Trigubos terapijos, skirtos gydyti sergančiuosius lėtine obstrukcine plaučių liga, itin smulkių vaisto dalelių depozicijos plaučiuose tyrimas [Prieiga per internetą]. PIA 2021 birž.;5(1):94–100.[žiūrėta 2024 gruodž. 22 ] Available from: http://pia.pulmoalerg.lt/index.php/PIA/article/view/715