Pulmonologija ir alergologija

Gegužės 9 d. Kaune vyko 5-toji Baltijos šalių plautinės hipertenzijos konferencija

2025-06-26T13:02:11+03:00

Šių metų gegužės 9 d. Kaune įvyko 5-toji Baltijos šalių plautinės hipertenzijos konferencija (angl. 5th Baltic Pulmonology Hypertension Conference 2025). Renginys pirmą kartą įvyko Kaune. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 130 dalyvių iš įvairių šalių, daugiausia – iš Baltijos valstybių. Džiugu, kad ši konferencija tampa gražia tradicija – kasmet ji organizuojama vis kitoje Baltijos šalyje ir suburia Lietuvos, Estijos bei Latvijos specialistus, besidominčius plautine hipertenzija.

Dėmesys retoms ligoms: pirminio imunodeficito savaitė ir paveldimosios angioedemos diena

2025-06-26T12:58:45+03:00

Paskutinė balandžio savaitė (22–29 d.) minima kaip Pirminių imunodeficitų savaitė, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į įgimtus imuninius sutrikimus lemiančią ligą.

JARED: Europos atsakas į lėtinių kvėpavimo sistemos ligų iššūkį

2025-06-26T12:58:46+03:00

Lėtinės kvėpavimo sistemos ligos šiandien išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų Europoje. Reikia naujoviškų ir koordinuotų sprendimų. Būtent tokiu tikslu buvo sukurtas JARED (angl. Joint Action on REspiratory Diseases) – ambicingas Europos Sąjungos projektas, kuriame dalyvauja ir Lietuva.

Cistinė fibrozė paprastai – specializuotas leidinys pacientams ir ne tik

2025-06-26T12:58:46+03:00

2025 m. pradžioje išleistas specializuotas leidinys pacientams, sergantiems cistine fibroze, jų šeimos nariams ir asmenims, teikiantiems medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Leidinio poreikis atsirado atliepiant pacientų pageidavimus, girdint jų patiriamus sunkumus ir suprantant, su kokiais iššūkiais susiduria pagalbą teikiantys specialistai, ypač kai liga yra reta ir daugeliui mažai pažįstama.

Biologiniai žymenys astmos diagnostikoje ir gydyme: nuo teorijos iki praktikos

2025-06-26T13:01:36+03:00

Astma yra heterogeniška kvėpavimo takų liga, kuriai gydyti svarbu nustatyti jos endotipą. Biologiniai žymenys tampa reikšminga priemone tikslinei diagnostikai ir gydymui. Tyrimo tikslas. Apžvelgti pagrindinius biologinius žymenis, siejamus su astmos endotipais, pabrėžiant 2 tipo ir ne 2 tipo uždegimo skirtumus bei naujus molekulinius taikinius. Tyrimo metodai. Atlikta sisteminė literatūros analizė, naudojant „PubMed“, „Scopus“ ir „Google Scholar“ duomenų bazes. Į analizę įtrauktos 2020–2024 m. publikacijos. Rezultatai. Nustatyta, kad eozinofilų kiekis periferiniame kraujyje, azoto oksido frakcija iškvepiamame ore (FeNO), imunoglobulinas E (IgE) bei mikroRNR (miRNR) raiška gali būti naudingi diferencijuojant astmos fenotipus. Tokie žymenys kaip periostinas, YKL-40 ir galektinas-10 laikomi perspektyviais, ypač tais atvejais, kai tradiciniai indikatoriai yra riboti. Skirtingų eozinofilų potipių miRNR raiškos profiliai (pvz., miR-185-5p, miR-21-5p) gali būti naudojami kaip galimi endotipo prognozavimo įrankiai. Išvados. Biologinių žymenų integracija į astmos valdymą gali padėti individualizuoti gydymą. Vis dėlto šiam tikslui pasiekti būtinas šių žymenų klinikinis validavimas ir tolesnė perspektyvių žymenų paieška, taikant multiomikos metodus.

Alergija geliančių vabzdžių nuodams

2025-06-26T13:01:31+03:00

Alergines reakcijas, vietines arba išplitusias, sukelia geliančių vabzdžių, tokių kaip bitės ir vapsvos, nuodų alergenai. Vabzdžių nuodų alergenų sukeltos ligos diagnozuojamos remiantis klinikiniais simptomais, nustačius specifinius imunoglobulino E (IgE) klasės antikūnus geliančio vabzdžio nuodų alergenui, taip pat pagal teigiamus odos mėginius arba testus in vitro. Sunkios sisteminės reakcijos gali kelti pavojų sveikatai ir gyvybei, todėl turi būti nedelsiant gydomos. Alergenams specifinė imunoterapija vabzdžių nuodų alergenais yra veiksmingiausias gydymo būdas, kuris ilgą laiką sumažina pavojingų reakcijų riziką ir pagerina gyvenimo kokybę.

Cistinės fibrozės gydymo naujienos

2025-06-26T13:01:29+03:00

Cistinė fibrozė (CF) – tai reta, paveldima ir visą gyvenimą trunkanti liga, kurią sukelia CF transmembraninio laidumo reguliatoriaus (CFTR) geno patogeniniai variantai. Ilgą laiką CF gydymas buvo orientuotas į simptomų ir komplikacijų kontrolę, o prognozė – itin nepalanki. Situacija iš esmės pasikeitė nuo 2012 m., pradėjus taikyti CFTR moduliatorių terapiją. Pirmasis CFTR moduliatorius buvo ivakaftoras. Pastebimai pagerėjo sergančiųjų būklė, plaučių funkcija, gyvenimo kokybė, reikšmingai sumažėjo chloridų kiekis prakaite, ligos paūmėjimų dažnis ir prailgėjo gyvenimo trukmė. Vis dėlto šis vaistas buvo skirtas tik ribotai pacientų grupei. Tolesni tyrimai ir klinikiniai duomenys lėmė naujų CFTR moduliatorių – lumakaftoro ir tezakaftoro – atsiradimą, kurie, derinami su ivakaftoru, išplėtė gydymo galimybes. Nors vis daugiau sergančiųjų galėjo vartoti CFTR moduliatorius, geresnių rezultatų siekis lėmė eleksakaftoro, tezakaftoro ir ivakaftoro atsiradimą. Triguba terapija iš esmės pakeitė CF eigą ir beveik 85 proc. pacientų gyvenimus. Kartu išryškėjo ir nauji iššūkiai: nepageidaujamos reakcijos, gydymo ir stebėsenos režimo nesilaikymas. Gydymo ribotumas – amžiaus ribos, nuo kada gali būti vartojami CFTR moduliatoriai, ir didelis suvartojamų tablečių kiekis. Naujausias, 2024 m. patvirtintas vaistas – vanzakaftoro, tezakaftoro ir deutivakaftoro derinys – yra pirmasis CFTR moduliatorius, vartojamas kartą per parą. Jo veiksmingumas nenusileidžia eleksakaftoro, tezakaftoro ir ivakaftoro deriniui, tačiau jis patrauklesnis dėl mažesnio tablečių kiekio ir retesnio dozavimo. Išlieka aktualus klausimas, kaip gydyti pacientus, kuriems CFTR moduliatorių taikyti negalima. Vis daugiau dėmesio skiriama genų terapijai, kuri šiuo metu tebėra klinikinių tyrimų stadijoje, tačiau laikoma perspektyvia ateities kryptimi gydant CF. Straipsnyje apžvelgiami naujausi duomenys apie CFTR moduliatorius ir genų terapiją.

Alfa triptazemijos aktualumas klinikinėje praktikoje

2025-06-26T13:01:27+03:00

Klinikinėje genetikoje požymis laikomas individo savybe, kuri gali būti paveldima, susiformuoti dėl aplinkos poveikio arba atsirasti dėl genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Paveldima alfa triptazemija (PαT) yra genetinis požymis, pirmą kartą aprašytas 2014 m. PαT paveldima autosominiu dominantiniu būdu, todėl yra 50 proc. tikimybė, kad šis požymis bus perduotas palikuonims. Ši būklė atrasta neseniai ir dar nepakankamai ištirta bei aprašyta, todėl dažnai lieka nediagnozuota. Šiuo straipsniu siekiama supažindinti su vis aktualesne gydytojų alergologų ir klinikinių imunologų praktikos problema – PαT

Intervencinė pulmonologija: optimalaus diagnostikos metodo pasirinkimo svarba

2025-06-26T13:01:24+03:00

Bronchoskopija yra modernus, saugus endoskopinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti apatinių kvėpavimo takų struktūrą, paimti mėginius citologiniams, histologiniams ir mikrobiologiniams tyrimams. Straipsnyje aptariami pagrindiniai intervencinės pulmonologijos metodai – lanksčioji ir rigidinė bronchoskopija, endobronchinis ultragarsas, elektromagnetinė navigacinė bronchoskopija, kriobiopsija. Apžvelgiama jų diagnostinė vertė, galimos nepageidaujamos reakcijos, dažniausios indikacijos ir kontraindikacijos.

Mirčių dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos analizė Lietuvoje 2019 m. ir 2022 m.

2025-06-26T13:01:22+03:00

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra sekinanti lėtinė liga, kuri daro didelę įtaką sergančiųjų kasdienei veiklai ir gyvenimo kokybei. Nuo šios ligos kasmet miršta apie 3 mln. žmonių; tai trečia pagal dažnį mirties priežastis pasaulyje po išeminės širdies ligos ir insulto. Didėjantis tabako vartojimas, visuomenės senėjimas ir veiksmingo gydymo stygius yra susiję su prognozuojamu mirčių nuo LOPL skaičiaus augimu. Nepaisant didelio mirčių skaičiaus sergant LOPL, su liga tiesiogiai susijęs mirštamumas gali būti netiksliai įvertinamas dėl kasdienėje praktikoje nepelnytai dažnai įvardijamos mirties priežasties – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tyrimo tikslas. Įvertinti pagrindines mirusių asmenų, kuriems mirties liudijime nurodyta LOPL diagnozė, mirties priežastis Lietuvoje 2019 m. ir 2022 m. Metodai. Atliktas retrospektyvusis kohortinis Lietuvos gyventojų mirties liudijimų duomenų tyrimas, naudojant Valstybės sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo platformą. Į analizę įtraukti asmenys, kuriems viena iš mirties priežasčių nurodyta LOPL (J44.0–J44.9), o pagrindine mirties priežastimi – LOPL (J44.0–J44.9), hipertenzija (I10–I15), išeminė širdies liga (I20–I25), aritmijos (I44–I49), širdies nepakankamumas (I50.0–I50.9), smegenų infarktas, insultas arba smegenų kraujagyslių ligų komplikacijos (I63–I64; I69), astma (J45.0–J45.9), ūminis plaučių uždegimas (J18), ūminis kvėpavimo nepakankamumas (J96). Rezultatai. Nustatyta, kad mirties atvejų skaičius, kai nustatyta LOPL diagnozė (kaip pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, kaip tiesioginė mirties priežastis, kaip tarpinė mirties priežastis arba kita svarbi būklė, lėmusi mirtį, bet nesusijusi su pagrindine mirties priežastimi), tarp visos mirusiųjų populiacijos 2019 m. sudarė 0,72 proc., o 2022 m. – 0,62 proc. Tarp mirusiųjų, kuriems nustatyta LOPL diagnozė, ši liga kaip pagrindinė mirties priežastis buvo registruota kas antram mirusiajam (54 proc. 2019 m. ir 45 proc. 2022 m.), o širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – kas trečiam (32 proc. 2019 m. ir 35 proc. 2022 m.). Kitos dažniausiai registruotos pagrindinės mirties priežastys buvo išeminė širdies liga (22 proc. 2019 m. ir 2022 m.) bei širdies nepakankamumas ir ūminis plaučių uždegimas (iki 10 proc.). Išvados. Tyrimo duomenimis, LOPL kaip pagrindinė mirties priežastis registruojama nepakankamai dažnai. Pažymėtina, kad LOPL ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligos dažnai nurodomos kartu, o trečdaliui mirusiųjų pagrindine mirties priežastimi įvardijamos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.

2012–2023 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Suaugusiųjų cistinės fibrozės centre gydytų pacientų demografinių ir klinikinių duomenų analizė

2025-06-26T13:01:20+03:00

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ir apibendrinti pacientų, sergančių cistine fibroze (CF), gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Suaugusiųjų cistinės fibrozės centre ir registruotų Europos cistinės fibrozės draugijos Pacientų registre (ECFSPR), 2012–2023 m. demografinius ir klinikinius duomenis bei palyginti juos su kitų šalių ECFSPR duomenimis. Metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas. Vertinti 2012–2023 m. Suaugusiųjų cistinės fibrozės centre gydytų ir ECFSPR esančių pacientų demografiniai bei klinikiniai duomenys, kurie palyginti su kitų šalių ECFSPR duomenimis. Rezultatai. Analizuotu laikotarpiu Suaugusiųjų cistinės fibrozės centre gydyti 36 pacientai (20 vyrų ir 16 moterų); aštuoni pacientai mirė, o 23 buvo naujai užregistruoti. Vidutinis amžius, kai buvo diagnozuota CF – 8,0 ± 3,5 metų. Visų pacientų diagnozės patvirtintos genetiniais tyrimais. Dažniausiai nustatytas CF transmembraninio laidumo reguliatoriaus (CFTR) geno patogeninis variantas buvo ΔF508 (83,3 proc., n = 30). Vidutinis pacientų amžius (metais) 2012 m. buvo 23,5 ± 3,3, 2013 m. – 23,9 ± 3,7, 2014 m. – 24,6 ± 3,7, 2015 m. – 25,4 ± 4,1, 2016 m. – 26,9 ± 4,2, 2017 m. – 27,8 ± 4,0, 2018 m. – 27,3 ± 4,6, 2019 m. – 27,2 ± 5,0, 2020 m. – 27,8 ± 5,0, 2021 m. – 26,7 ± 7,3, 2022 m. – 27,0 ± 6,3, 2023 m. – 26,9 ± 6,7. Vidutinis kūno masės indeksas KMI (kg/m2) atitinkamai buvo 18,5 ± 3,3, 20,0 ± 2,4, 19,6 ± 2,2, 19,7 ± 2,8, 20,1 ± 2,6, 19,6 ± 2,5, 19,9 ±2,8, 21,6 ± 2,6, 21,2 ± 2,7, 20,4 ± 3,4, 20,5 ± 2,8. Plaučių funkcija, vertinta pagal forsuoto iškvėpimo tūrį per pirmą sekundę (FEV₁; procentais nuo norminio dydžio), atitinkamai siekė 60,9 ± 28,4, 61,8 ± 27,7, 59,7 ± 27,5, 63,9 ± 29,4, 63,8 ± 23,9, 60,5 ± 26,7, 54,5 ±25,5, 67,1 ± 25,7, 58,4 ± 27,8, 59,5 ± 27,0, 59,8 ± 29,7, 53,5 ± 28,0. Dažniausiai lėtinės kvėpavimo takų infekcijos buvo sukeltos Staphylococcus aureus (proc.), atitinkamai – 61,5, 69,2, 75,0, 57,1, 50,0, 64,3, 43,8, 58,8,47,6, 46,2, 46,2, 50,0. Visais atvejais nustatytas S. aureus buvo jautrus meticilinui. Antras pagal dažnį lėtinių infekcijų sukėlėjas – Pseudomonas aeruginosa (proc.), atitinkamai – 23,1, 7,7, 8,3, 14,3, 14,3, 14,3, 25,0, 11,8, 9,5, 15,4, 30,8, 28,6. Dažniausiai taikyti gydymo būdai – dornazė alfa ir pakaitinė kasos fermentų terapija. Dažniausiai nustatyta komplikacija – bronchektazės. Išvados. 2012–2023 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Suaugusiųjų cistinės fibrozės centre stebėtų ir gydytų pacientų skaičius nuolat augo. Visiems pacientams CF diagnozė patvirtinta atlikus genetinius tyrimus, daugumai jų nustatytas CFTR geno ΔF508 patogeninis variantas. Stebėta ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, stabili plaučių funkcija ir KMI. Dažniausi lėtinės infekcijos sukėlėjai buvo S. aureus ir P. aeruginosa, o medikamentiniam gydymui dažniausiai skirta dornazė alfa ir pakaitinė kasos fermentų terapija. Gauti rezultatai siejami su pažangesnėmis diagnostikos galimybėmis, geresne pacientų sveikatos priežiūra, geresniu gydymo prieinamumu bei daugiadalykės komandos svarba.

Impulsinės oscilometrijos rodiklių ir FEV1 palyginimas atliekant bronchų provokacinius ir plėtimo mėginius

2025-06-26T13:01:18+03:00

Spirometrija yra dažniausiai naudojamas tyrimas bronchų provokacinio ir plėtimo mėginių metu, tačiau impulsinė oscilometrija gali būti naudojama kaip alternatyvus plaučių funkcijos tyrimo būdas. Tyrimo tikslas. Įvertinti, ar impulsinė oscilometrija gali būti alternatyva spirometrijai, atliekant bronchų provokacinius ir plėtimo mėginius. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 20 asmenų, kuriems įtarta astma (12 vyrų ir 8 moterys, amžiaus vidurkis – 41,5 ± 15,1 metų). Visiems tiriamiesiems atliktas bronchų provokacinis mėginys metacholinu, naudojant aerozolinį dozimetrą („Provo.X“, „Ganshorn“, Vokietija). Vertintas forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę (FEV1), išmatuotas spirometru „SpiroScout“ („Ganshorn“, Vokietija), ir impulsinės oscilometrijos rodikliai, išmatuoti oscilometru „Tremoflo C-100“ („Thorasys“, Kanada): kvėpavimo takų pasipriešinimas 5 Hz (R5), 20 Hz (R20), 5–20 Hz (R5–20) dažniais, reaktyvumas ties 5 Hz (X5) ir reaktyvumo plotas ties 5 Hz (AX5). Šie rodikliai išmatuoti tyrimo pradžioje ir po kiekvienos metacholino dozės, skiriamos provokacinio mėginio metu. Tiriamiesiems, kurių bronchų provokacinio mėginio rezultatai buvo teigiami, atliktas bronchų plėtimo mėginys, įpurškiant 400 µg salbutamolio. Po 15 min. pakartotinai įvertinti FEV1 ir impulsinės oscilometrijos rodikliai. Rezultatai. Visiems tiriamiesiems atlikus bronchų provokacinį mėginį nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija (p < 0,05) tarp FEV1 ir visų impulsinės oscilometrijos rodiklių tyrimo pradžioje ir po paskutinės metacholino dozės, išskyrus tarp pradinių FEV1 ir R5–20. Skirtumas tarp pradinės FEV1 vertės ir vertės po paskutinės metacholino dozės (ΔmchFEV1) statistiškai reikšmingai koreliavo su ΔmchR5, ΔmchX5 ir ΔmchAX5 (p < 0,05). Šešiems tiriamiesiems (30 proc.), kurių bronchų provokacinio mėginio rezultatai buvo teigiami, FEV1 pokytis prieš ir po bronchų plėtimo mėginio (ΔsalbFEV1)statistiškai reikšmingai koreliavo su ΔsalbX5 ir ΔsalbR5–20 (p < 0,05). Išvados. Impulsinė oscilometrija gali būti laikoma alternatyva spirometrijai, atliekant bronchų provokacinius ir plėtimo mėginius.Tinkamiausi impulsinės oscilometrijos rodikliai bronchų provokaciniam mėginiui su metacholinu vertinti yra R5, X5 ir AX5, o atsakui į salbutamolį – X5 ir R5–20.

Sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu gydymas III kartos epidermio augimo veiksnio receptoriaus tirozino kinazės inhibitoriais. Vieno centro patirtis

2025-06-26T13:01:15+03:00

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV), kuriems skirtas gydymas III kartos epidermio augimo veiksnio receptoriaus (EGFR) tirozino kinazės inhibitoriais (TKI), gydymo veiksmingumą ir įvertinti laisvai cirkuliuojančios deoksiribonukleorūgšties (lcDNR) dėl EGFR T790M mutacijos pokyčius kraujo plazmoje gydymo laikotarpiu. Metodika. Atlikta retrospektyvioji ir perspektyvioji 47 pacientų, sergančių NSLPV ir 2014–2025 m. gydytų EGFR TKI, duomenų analizė. Pirmos grupės (n = 34) tiriamiesiems skirtas pirmos eilės gydymas III kartos EGFR TKI; antros grupės (n = 13) – pirmos eilės gydymas I arba II kartos EGFR TKI, o ligai progresuojant ir nustačius EGFR T790M mutaciją, gydymas pakeistas į III kartos EGFR TKI. Vertinti demografiniai ir klinikiniai duomenys, atsakas į gydymą, išgyvenamumas be ligos progresavimo, bendras išgyvenamumas bei lcDNR analizės rezultatai dėl EGFR T790M mutacijos pacientams, gydytiems I arba II kartos EGFR TKI. Rezultatai. Ligos progresavimas nustatytas 17 (50,0 proc.) pirmos grupės pacientų ir 11 (84,6 proc.) antros grupės pacientų, skiriant jiems antros eilės gydymą III kartos EGFR TKI (p < 0,05). Pirmos grupės išgyvenamumo be ligos progresavimo mediana siekė 15,49 mėn. (95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) – 11,84–20,18 mėn.), antros grupės pacientų, skiriant pirmos eilės gydymą – 23,33 mėn. (95 proc. PI – 21,08–34,62 mėn.; p < 0,05), o skiriant antros eilės gydymą – 19,87 mėn. (95 proc. PI – 13,91–35,11 mėn.). Pirmos grupės bendro išgyvenamumo mediana siekė 18,47 mėn. (95 proc. PI – 14,94–22,81 mėn.), antros grupės – 48,93 mėn. (95 proc. PI – 37,35–65,39 mėn.) (p < 0,01). 2022–2025 m. laikotarpiu septyniems pacientams, gydytiems I arba II kartos EGFR TKI, lcDNR dėl EGFR T790M mutacijos kraujo plazmoje nenustatyta, tačiau liga progresavo. Atlikus pakartotinę navikinio audinio biopsiją, mutacija nustatyta dviem tiriamiesiems (28,6 proc.). Išvados. Sergantiesiems NSLPV, kuriems nustatyta EGFR T790M mutacija ir skirtas antros eilės gydymas III kartos EGFR TKI, nustatytas reikšmingai ilgesnis bendras išgyvenamumas nei tiems, kuriems skirtas pirmos eilės gydymas III kartos EGFR TKI. Atvejais, kai lcDNR kraujo plazmoje mutacija nenustatoma, tačiau liga progresuoja, tikslinga atlikti pakartotinę plaučių audinio biopsiją – T790M mutacija nustatoma maždaug trečdaliui (28,6 proc.) tokių pacientų.

2023–2024 m. pneumonija sirgusių ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos stacionare gydytų pacientų demografinių ir klinikinių duomenų analizė

2025-06-26T13:01:13+03:00

Pneumonija – viena dažniausių hospitalizacijos priežasčių visame pasaulyje, pasižyminti dideliu sergamumu, mirtingumu ir reikšminga ekonomine našta sveikatos apsaugos sistemoms. Klinikinėje praktikoje svarbu suprasti šios ligos epidemiologinius ir klinikinius savitumus, būdingus skirtingoms sveikatos priežiūros įstaigoms. Tikslas. Retrospektyviai įvertinti 2023–2024 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje hospitalizuotų pacientų, sirgusių pneumonija, atvejus. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas retrospektyviai, analizuojant 2023–2024 m. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje gydytų suaugusių pacientų, kuriems diagnozuota pneumonija pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos, dešimtosios pataisytos ir papildytos redakcijos, Australijos modifikacijos (TLK-10-AM) kodus J12–J18, ligos istorijas. Iš viso analizuoti 464 pacientų duomenys. Rinkti demografinių, klinikinių, laboratorinių, mikrobiologinių tyrimų, ligos eigos, taikyto gydymo, gretutinių ligų, komplikacijų bei baigčių duomenys. Rezultatai. Tyrimo metu analizuoti 464 pacientų, 2023–2024 m. gydytų dėl pneumonijos, duomenys. Daugumą sudarė vyrai (67,5 proc.); dažniausia amžiaus grupė – 36–64 metai. Dažniausiai pasireiškę simptomai buvo karščiavimas (65,7 proc.), kosulys (55,0 proc.) ir dusulys (48,8 proc.). Laboratoriniai uždegimo rodikliai (C reaktyvusis baltymas (n = 460), leukocitai (n = 448), prokalcitoninas (n = 43) buvo reikšmingai aukštesni pacientų, kuriems prireikė intensyviosios terapijos, grupėje. Dažniausiai ne visi šie rodikliai buvo vertinami kiekvienam pacientui. Pneumonijos sukėlėjas tirtas 221 pacientui ir nustatytas 42,5 proc. atvejų. Dažniausi patogenai: Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella pneumoniae, Candida albicans, Mycoplasma pneumoniae. Dalis šių mikroorganizmų pasižymėjo atsparumu dažniausiai vartojamiems antibiotikams. Empirinis gydymas dažniausiai pradėtas cefuroksimu, ampicilinu arba sulbaktamu. Gydymo laikotarpiu daugiau nei pusei pacientų (59,6 proc.) reikėjo koreguoti gydymą. Gydymo keitimų dažnis koreliavo su amžiumi bei mikrobiologinių tyrimų atlikimu. Kiekvienas pacientas vidutiniškai sirgo 2,6 gretutinėmis ligomis; dažniausiai nustatyta arterinė hipertenzija. Dažniausia registruota komplikacija – ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Vidutinė hospitalizacijos trukmė siekė 12,4 d. Dauguma pacientų (94,6 proc.) pasveiko arba jiems nustatyti neišreikšti liekamieji reiškiniai. Mirtingumas nuo pneumonijos buvo 5,4 proc. Išvados. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje gydytų pacientų pneumonijos klinikinė eiga, etiologija ir gydymo taktika daugeliu aspektų atitiko tarptautinėje literatūroje aprašytas tendencijas, tačiau išryškėjo ir tam tikri skirtumai – neįprastas dažniausiai nustatytų sukėlėjų spektras, dažnesnis antibiotikų terapijos koregavimas, ilgesnė hospitalizacijos trukmė ir palyginti nedidelis mirtingumo rodiklis.

Mokslinės tezės

2025-06-26T12:59:12+03:00

Plaučių rezidentinių ir uždegiminių eozinofilų miRNR profilio nustatymas sergant alergine astma.
Įsijautrinimo namų dulkių erkių alergenams profilio pokyčiai vyrams, pradėjus taikyti alergenui specifinę imunoterapiją
Kraujavimo rizikos vertinimas PE-SARD, PEBSI, RIETE skalėmis ankstyvuoju antikoaguliantų skyrimo laikotarpiu ūminės plaučių embolijos atveju.
T2 uždegimo biožymenų diagnostinė vertė sergant T2 endotipo lėtine obstrukcine plaučių liga.
Vienos benralizumabo dozės poveikis bronchų epitelio alarminų kiekiui pacientų, sergančių sunkia eozinofiline astma, kraujyje.
Monokloninio antikūno prieš IL-5 mepolizumabo poveikis kraujo eozinofilų potipių pasiskirstymui ir antrinių granulių baltymų genų raiškai sergant sunkia eozinofiline astma.
Sunkios astmos kontrolės ir Th2 žymenų vertinimas skiriant benralizumabą.
Lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu sergančių pacientų gyvenimo kokybės pokyčiai, taikant neinvazinę ventiliaciją.

Itin smulkių dalelių beklometazono dipropionato, formoterolio fumarato ir glikopironio derinio, skiriamo naudojant skirtingus įkvėpimo prietaisus, veiksmingumo ir saugumo palyginamasis tyrimas

2025-06-26T13:01:34+03:00

Trigubos terapijos, sudarytos iš beklometazono dipropionato (BDP), formoterolio fumarato (FF) ir glikopironio (G), skiriamos per itin smulkių dalelių suspausto oro dozuotą aerozolinį inhaliatorių (pMDI), veiksmingumas ir saugumas įvertintas trijuose 52 sav. trukmės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) klinikiniuose tyrimuose. Šiuo metu kuriama nauja BDP, FF ir G vaistų forma, skirta vartoti per sausų miltelių inhaliatorių (DPI; „NEXThaler“). Tyrimo tikslas. Palyginti BDP, FF ir G derinio, skiriamo per pMDI, ir BDP, FF ir G derinio, skiriamo per DPI, poveikį plaučių funkcijai. Metodai. Atliktas daugiacentris, atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, aktyviai kontroliuotas, trijų krypčių kryžminio dizaino tyrimas, kuriame dalyvavo LOPL sergantys pacientai, kurių forsuotas iškvėpimo tūris per pirmą sekundę (FEV1) po bronchus plečiančio vaisto suvartojimo siekė 30–80 proc. normos. Pacientai buvo gydomi BDP, FF ir G (100, 6 ir 10 µg) deriniu, skiriamu per DPI, BDP, FF ir G (100, 6 ir 10 µg) deriniu, skiriamu per pMDI, bei BDP ir FF (100 ir 6 µg) deriniu, skiriamu per pMDI (po dvi inhaliacijas du kartus per parą 4 sav., tarp gydymo ciklų taikant 2 sav. išsivalymo laikotarpius). Pagrindinės vertinamosios baigtys buvo dvi: FEV₁ AUC0–12h ir mažiausia FEV₁ reikšmė per 24 val. 28 tyrimo savaitę, siekiant įvertinti abiejų vaisto formų poveikio panašumą. Rezultatai. Iš 449 patikrintų pacientų į tyrimą atsitiktine tvarka įtraukti 366, o visus tris gydymo etapus baigė 342 tiriamieji (93,4 proc.). Buvo pasiekti abu pagrindiniai tikslai: tiek FEV1 AUC0–12h, tiek žemiausios FEV1 reikšmės pokyčiai 28 tyrimo dieną buvo panašūs tarp abiejų BDP, FF ir G skyrimo formų. Be to, BDP, FF ir G, skirti tiek per pMDI, tiek per DPI, buvo statistiškai pranašesni už BDP ir FF derinį (p < 0,001). Nepageidaujamų reakcijų dažnis tarp gydymo būdų buvo panašus: BDP, FF ir G per DPI – 15,5 proc., BDP, FF ir G per pMDI – 18,7 proc. bei BDP ir FF – 15,4 proc. Dauguma jų buvo lengvo arba vidutinio sunkumo, o tik nedaugelis buvo susiję su tiriamuoju gydymu. Išvada. Itin smulkių dalelių BDP, FF ir G derinys, skirtas tiek per DPI, tiek per pMDI, pasižymėjo panašiu veiksmingumu ir saugumu gydant LOPL sergančius pacientus.

Teigiamo anaplazinės limfomos kinazės atžvilgiu metastazavusio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas precizinės onkologijos eroje

2025-06-26T13:01:11+03:00

Anaplazinės limfomos kinazės (ALK) atžvilgiu teigiamu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV) sergantys pacientai sudaro 2–7 proc. visų NSLPV atvejų. ALK translokacija dažniausiai nustatoma fluorescencinės in situ hibridizacijos, imunohistocheminiais arba naujos kartos genomo sekoskaitos tyrimais. Šiai ligai gydyti gali būti skiriami pirmos, antros arba trečios kartos tirozino kinazės inhibitoriai, pasižymintys skirtingu klinikiniu poveikiu ir toksiškumo profiliu. Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, geriausi išgyvenamumo be ligos progresavimo rodikliai stebimi pacientams, gydomiems lorlatinibu. Nustačius ligos progresavimą, rekomenduojamas pakartotinis naviko histologinis tyrimas, siekiant identifikuoti atsparumo mechanizmą ir paskirti tolesnį gydymą.