Pulmonologija ir alergologija

Lietuvos mokslo premijos laureatės

Žurnalo „Pulmonologija ir alergologija“ redakcija — 2024-09-25

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorių Rūtos Dubakienės ir Lauros Malinauskienės darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2007–2021)“ apdovanotas 2023 m. Lietuvos mokslo premija.

Naujosios spirometrijos atlikimo ir interpretacijos rekomendacijos

Kęstutis Malakauskas — 2024-09-25

Spirometrija – tai plačiausiai naudojamas plaučių funkcijos tyrimas. Šiuo tyrimu nustatomas arba įtariamas plaučių ventiliacijos sutrikimo pobūdis – obstrukcija, restrikcija arba mišrus, taip pat vertinamas obstrukcijos išnykstamumas ir kintamumas. Spirometrija yra svarbi diagnozuojant plaučių ligas, stebint jų eigą ir gydymo veiksmingumą, numatant prognozę.

Baigtas vykdyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas mokslininkų grupių projektas „Kraujo eozinofilų potipių specifinės miRNR kaip biožymenys ir gydymo taikiniai sergant astma“

Eglė Vasylė — 2024-09-25

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (LSMU MA) Pulmo nologijos klinikoje 2021 m. birželio mėn. pradėtas ir neseniai baigtas vykdyti Lietuvos mokslo tarybos finansuotas mokslininkų grupių projektas „Kraujo eozinofilų potipių specifinės miRNR kaip biožymenys ir gydymo taikiniai sergant astma“ (finansavimo sutarties nr. S-MIP-21-17). Projektą vykdė LSMU MA Pulmonologijos klinikos mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Skaidriaus Miliausko, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Žmogaus genomo tyrimų grupe. Projekto tikslas – ištirti su kraujo eozinofilų potipiais susijusias mikro ribonukleino rūgštis (miRNR) kaip galimą biožymenį ir terapinį taikinį sergant astma.

Įspūdžiai iš įvykusio kasmetinio Europos respiratologų draugijos kongreso

Eglė Vasylė — 2024-09-25

Vienoje, Austrijoje, rugsėjo 7–11 d. vyko tarptautinis Europos respiratologų draugijos (angl. European Respiratory Society, ERS) kongresas, subūręs tūkstančius pasaulio specialistų, besidominčių kvėpavimo sistemos medicina ir naujausiais mokslo bei klinikiniais pasiekimais šioje srityje. Šių metų kongreso tema – „Žmonės ir mašinos: kaip pasiekti pusiausvyrą“ (angl. Humans and machines: getting the balance right) – buvo itin aktuali, atsižvelgiant į sparčiai besivystančias dirbtinio intelekto technologijas ir jų pritaikymą medicinoje.

Lietuvos obstrukcinės miego apnėjos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos 2024

Guoda Vaitukaitienė (redaktorė) — 2024-09-25

Šiame dokumente pateikiamos atnaujintos klinikinės praktikos rekomendacijos, apimančios suaugusiųjų ir vaikų obstrukcinės miego apnėjos diagnostiką ir gydymą.

Ne tuberkuliozės mikobakterijų sukelta plaučių liga. Diagnostikos ir gydymo problemos

Greta Musteikienė — 2024-09-25

Identifikuota daugiau nei 200 ne tuberkuliozinių mikobakterijų (NTM), iš kurių tik nedidelė dalis gali sukelti infekciją žmogui. Dažniausiai šios mikobakterijos nulemia NTM sukeltą plaučių ligą. NTM gali būti aptinkamos vandenyje ir dirvožemyje, o jų radimas skrepliuose negali būti laikomas ligos įrodymu. NTM įprastai sukelia infekciją tik tada, kai žmogus jau serga gretutine plaučių liga arba turi imuniteto sutrikimą. Liga turi ilgą inkubacijos laikotarpį, lėtai besivystančius nespecifinius simptomus, todėl gali būti sudėtinga ją atskirti nuo kitų panašiai pasireiškiančių plaučių ligų. NTM sukeltos plaučių ligos diagnostika dažnai yra ilga ir sudėtinga. Netgi nustačius teisingą diagnozę, svarbu įvertinti, ar gydymo nauda viršija riziką, nes gydymas yra ilgas ir jo poveikis kai kurių sukėlėjų atveju gali būti ribotas.

Vakcinos komponentai, sukeliantys padidėjusio jautrumo reakcijas. Alergiškų pacientų vakcinacija

Justina Šematonytė — 2024-09-25

Vakcinos yra pagrindinės visuomenės sveikatos priemonės, pasižyminčios palankiu saugumo profiliu ir veiksmingumu. Jos taip pat svarbios istoriškai, mažinant infekcinių ligų naštą. Nors rimtos alerginės reakcijos į vakcinas yra retos, gydytojui specialistui reikėtų žinoti potencialius alergenus vakcinose. Šioje apžvalgoje pateikiami įvairių vakcinos komponentų, galinčių sukelti padidėjusio jautrumo reakcijas, pavyzdžiai.

Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančiųjų mikrobiomas, imuninių žymenų raiška bei kriobiopsijos diagnostinė vertė

Vytautas Ankudavičius — 2024-09-25

2024 m. gegužės 23 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto viešajame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos mokslo krypties tarybos posėdyje Vytautas Ankudavičius sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančiųjų mikrobiomas, imuninių žymenų raiška bei kriobiopsijos diagnostinė vertė“. Disertacija rengta 2019–2023 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Pulmonologijos klinikoje. Šiame straipsnyje pateikiami pagrindiniai disertacijos rezultatai.

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Marius Žemaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)

Disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Elona Juozaitytė (Lietuvos sveikatos mokslo universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
doc. dr. Asta Dambrauskienė (Lietuvos sveikatos mokslo universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
doc. dr. Audrius Ivanauskas (Lietuvos sveikatos mokslo universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
prof. dr. Edvardas Danila (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
prof. dr. Alan Altraja (Tartu universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)

Eozinofilų potipių proliferacinis aktyvumas ir imuninio atsako ypatumai sergant 2 tipo astma

Jolita Palačionytė — 2024-09-25

2024 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto viešajame medicinos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos mokslo krypties tarybos posėdyje Jolita Palačionytė sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Eozinofilų potipių proliferacinis aktyvumas ir imuninio atsako ypatumai sergant 2 tipo astma“. Disertacija rengta 2019–2023 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Pulmonologijos klinikoje. Šiame straipsnyje pateikiami pagrindiniai disertacijos rezultatai.

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Kęstutis Malakauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)

Disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
prof. dr. Brigita Gradauskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)
prof. dr. Saulius Šatkauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001) prof. dr. Johann Christian Virchow (Rostoko universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001)

Egzosomų biologinės savybės ir reikšmė eozinofilinės astmos patogenezėje

Airidas Rimkūnas — 2024-09-25

Astma yra heterogeninė, lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Vienas dažniausių ir plačiausiai tiriamų astmos fenotipų, pasireiškiančių suaugusiesiems, yra eozinofilinė astma. Infiltravę kvėpavimo takus eozinofilai gausiai išskiria įvairias uždegimą skatinančias molekules – citokinus, chemokinus bei augimo veiksnius. Egzosomos – daugumos ląstelių tipų gaminamos ir išskiriamos membraninės nanopūslelės, kurių pagrindinė funkcija yra perduoti tarpląstelinius signalus į recipientines ląsteles, pernešant nukleino rūgštis, baltymus ir lipidus. Šios tarpląstelinės pūslelės pasižymi unikalia savybe pakankamai laisvai pereiti biologinius barjerus ir žemu imunogeniškumu bei toksiškumu, nes nėra linkusios kauptis atskirame organe arba audinyje. Be to, egzosomas galima išskirti iš visų biologinių skysčių, todėl jos gali būti naudojamos kaip biožymenys įvairių ligų diagnostikai ir stebėsenai. Uždegiminių ląstelių, įskaitant eozinofilus, egzosomų tyrimai yra perspektyvi sritis, kuri gali padėti suprasti astmos patogenezę ir ieškoti naujų gydymo būdų. Pagrindinis šios mokslinės apžvalgos dėmesys skiriamas išnagrinėti egzosomų biogenezę, sudėtį, funkcijas, išskyrimą, identifikavimą ir sąsajas su eozinofilinės astmos patogeneze.

Benralizumabo veiksmingumas gydant sunkia eozinofiline astma sergančius pacientus. BREEZE tyrimo Lietuvos duomenys

Kęstutis Malakauskas — 2024-09-25

Retrospektyvusis benralizumabo tyrimas BREEZE, skirtas apibūdinti pacientų savybes, gydymo būdus ir rezultatus klinikinėje praktikoje Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalyse, yra tarptautinės programos XALOC dalis. Daugiacentrių Lietuvos klinikinės praktikos tyrimų duomenų, gydant sergančiuosius sunkia eozinofiline astma benralizumabu, nėra. Tikslas. Įvertinti benralizumabo veiksmingumą klinikinėje praktikoje, gydant sunkia eozinofiline astma sergančius pacientus Lietuvoje. Tyrimo metodai. Šiame tyrime aprašomi Lietuvos pacientų, dalyvavusių BREEZE tyrime, duomenys. Į tyrimą įtraukti suaugę pacientai, sergantys sunkia eozinofiline astma. Pacientų duomenys rinkti iki 56 sav. nuo gydymo pradžios. Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 49 pacientai, iš jų 33 (69 proc.) buvo moterys. Vidutinis pacientų amžius, pradėjus skirti benralizumabą, buvo 59,5 metų. Tyrimo pradžioje eozinofilų kiekio kraujyje mediana buvo 0,5 × 109/l (60 proc. pacientų nustatyta 0,4 × 109/l ir daugiau), o vidutinis forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę – 1,79 l. Pradėjus gydymą benralizumabu, geriamuosius gliukokortikoidus (GGK) nuolat vartojo aštuoni pacientai (16,3 proc.), o vidutinė prednizolono ekvivalento paros dozė buvo 10,4 mg. Pradinis vidutinis metinis astmos paūmėjimų dažnis buvo 2,79 (95 proc. pasikiautinasis intervalas (PI) – 2,34–3,31). Vidutinis metinis paūmė- jimų dažnis 16 ir 48 gydymo benralizumabu savaitę atitinkamai sumažėjo iki 0,31 (95 proc. PI – 0,11–0,66) ir 0,27 (95 proc. PI – 0,12–0,56). 56 gydymo savaitę GGK nebevartojo 87,5 proc. (n = 7) pacientų, vartojusių GGK tyrimo pradžioje. Išvados. Lietuvos klinikinėje praktikoje sunkia eozinofiline astma sergantiems pacientams skiriamas benralizumabas yra veiksmingas: metinis astmos paūmėjimų dažnis suretėjo 90 proc., o 87,5 proc. pacientų, anksčiau vartojusių GGK, nutraukė jų vartojimą. Reikšminiai žodžiai: sunki eozinofilinė astma, benralizumabas, paūmėjimai, geriamųjų gliukokortikoidų vartojimas.

Viso genomo sekoskaitos nauda, tiriant tuberkuliozės mikobakterijų genotipines savybes

Žydrūnė Tautkienė — 2024-09-25

Tuberkuliozė (TB) – viena pagrindinių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. Nors veiksmingų gydymo protokolų taikymas leidžia sėkmingai gydyti daugumą TB atvejų, vis dar kyla sunkumų gydant daugeliui vaistų atsparią tuberkuliozę (DVA-TB). DVA-TB gydymas yra sudėtingesnis, brangesnis ir mažiau veiksmingas nei standartinis TB gydymas. Siekiant veiksmingai kovoti su šia grėsme, būtina išsamiai išnagrinėti DVA-TB mikobakterijų genotipines (genų išsidėstymo) ir fenotipines savybes. Viso genomo sekoskaita yra galingas įrankis, leidžiantis analizuoti DVA-TB izoliatų genomus ir nustatyti su vaistų atsparumu susijusius genetinius skirtumus. Ši metodika suteikia galimybę ne tik identifikuoti specifines mutacijas, susijusias su atsparumu vaistams, bet ir atskleisti platesnį genotipinių savybių spektrą, kuris gali būti susijęs su DVA-TB fenotipiniais požymiais. Be to, viso genomo sekoskaita taikyta ne viename moksliniame tyrime, kurių metu pateiktos naudingos įžvalgos apie DVA-TB genotipinę įvairovę. Be jau žinomų atsparumą lemiančių mutacijų nustatytos ir naujos, iki tol neatrastos mutacijos, galinčios turėti įtakos DVA-TB fenotipui. Taip pat pastebėta, kad skirtingose geografinėse vietose egzistuoja unikalūs DVA-TB genotipų profiliai. Tokia genotipinė TB mikobakterijų įvairovė rodo, jog viso genomo sekoskaita gali būti naudinga ir siekiant geriau suprasti DVA-TB plitimo ir transmisijos savitumus skirtinguose pasaulio regionuose.

Nintedanibo poveikis progresuojančia plaučių fibroze sergančių pacientų simptomams

Laima Kondratavičienė — 2024-09-25

2022 m. išleistos naujos idiopatinės plaučių fibrozės (IPF) ir kitų intersticinių plaučių ligų, susijusių su progresuojančia plaučių fibroze (PPF), rekomendacijos. Šios rekomendacijos, derinant su atliktais klinikiniais tyrimais, rodo nintedanibo veiksmingumą kitų, su IPF nesusijusių, intersticinių plaučių ligų, pasireiškiančių PPF, gydyme. Dusulys ir kosulys gali stipriai paveikti pacientų, sergančių PPF, gyvenimą. INBUILD klinikinio tyrimo antrinė vertinimo baigtis – nintedanibo poveikis su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei pacientams, sergantiems PPF. Šis tikslas pasiektas vertinant anksčiau nenaudotą Gyvenimo su plaučių fibroze klausimyną.

Triguba terapija veiksmingam lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimų valdymui, širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių retinimui

Virginija Kalinauskaitė- Žukauskė — 2024-09-25

Trigubos terapijos skyrimas, siekiant užkirsti kelią lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) paūmėjimams, siejamas su geresne sergančiųjų sveikata, nei skiriant monoterapiją arba dvigubą terapiją. Atliktas EROS tyrimas, kuriame vertinta trigubos terapijos budezonidu, glikopironiu ir formoteroliu (BGF) nauda, skiriant iškart po LOPL paūmėjimo. Retrospektyviojoje LOPL sergančiųjų klinikinių duomenų analizėje vertintas LOPL paūmėjimų dažnis ir sveikatos priežiūrai tenkančios išlaidos, priklausomai nuo laiku skirto BGF po patirto LOPL paūmėjimo. Per 30 d. skyrus gydymą BGF, stebėtas geriausias poveikis retinant ligos paūmėjimus ateityje ir mažinant medicinines išlaidas, susijusias su LOPL. Nustatyta, kad kiekvienas 30 d. vėlavimo intervalas 5 proc. padidina paūmėjimų riziką ateityje, taip pat didina medicinines su LOPL susijusias išlaidas. Pabrėžtinas tiesioginis ryšys tarp LOPL ir širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių. Ūminis LOPL paūmėjimas didina širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių dažnį, kuris yra didžiausias iškart po paūmėjimo ir išlieka padidėjusiu netgi po vienerių metų. Po LOPL paū- mėjimo stebimos aiškios greitos klinikinės intervencijos ir gydymo optimizavimo galimybės, siekiant sumažinti ilgalaikę širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių riziką. Svarbu nepamiršti, kad reikia nuolat vertinti galimą riziką ir optimizuoti gydymą. LOPL paūmėjimų prevencija gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Proaktyvus ligos valdymas, įskaitant trigubą terapiją, gali padėti išvengti LOPL paūmėjimų ir greitesnio sveikatos blogėjimo ateityje.

Penkerių metų klinikinų duomenų analizės apžvalga gydant metastazavusį nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį pembrolizumabo ir chemoterapijos deriniu, kai PD-L1 raiška neigiama

Vytautas Ankudavičius — 2024-09-25

Pembrolizumabas yra programuotos ląstelės žūties baltymo 1 inhibitorius, patvirtintas metastazavusiam nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiui (NSLPV) gydyti. Pembrolizumabo ir chemoterapijos derinys yra šiuolaikinis metastazavusio NSLPV, nenustačius aktyvinančios epidermio augimo faktoriaus receptoriaus (EGFR) mutacijos ir anaplastinės limfomos kinazės (ALK) geno translokacijos, pirmosios eilės gydymo standartas, nepriklausomai nuo programuotos ląstelių žūties ligando (PD-L1) raiškos.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas beklometazono, formoterolio ir glikopironio deriniu viename inhaliatoriuje. TRITRIAL klinikinės praktikos tyrimo duomenys

Kristina Biekšienė — 2024-09-25

TRITRIAL tyrime vertintas beklometazono, formoterolio ir glikopironio (BDP, FF ir G) derinio viename inhaliatoriuje veiksmingumas gydant sergančiuosius lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) klinikinėje praktikoje, vertinant pacientų atsakymus į įvairius klausimynus. TRITRIAL – daugiacentris, perspektyvusis, stebėsenos tyrimas, kuriame pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia LOPL, skirtas gydymas triguba terapija – BDP, FF ir G viename inhaliatoriuje 12 mėn. Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti gydymo BDP, FF ir G deriniu veiksmingumą sveikatos būklei, naudojant LOPL vertinimo testą (CAT). Papildomai vertintas gydymo režimo laikymasis, pasitenkinimas gydymu, gyvenimo kokybė, miego kokybė ir su liga susiję pokyčiai. Tyrime analizuoti 655 pacientų duomenys. Vidutinis bendras CAT balas reikšmingai pagerėjo (nuo 22,8 balų tyrimo pradžioje iki 18,1 po 6 mėn. ir 16,5 po 12 mėn.; p < 0,0001), taip pat pagėrėjo ir visi aštuoni atskiri CAT balai. Tyrimo laikotarpiu žymiai pagerėjo gydymo režimo laikymasis, tinkamas inhaliatoriaus naudojimas, gyvenimo ir miego kokybė. Taip pat reikšmingai sumažėjo paūmėjimus patiriančių pacientų skaičius. TRITRIAL parodė, kad triguba terapija BDP, FF ir G deriniu yra veiksminga gydant pacientus, sergančius vidutinio sunkumo arba sunkia LOPL.

Poodinės atezolizumabo formos farmakokinetika, veiksmingumas, imunogeniškumas ir saugumas gydant nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį. IMscin001 klinikinio tyrimo (2 dalies) duomenys

Giedrė Gurevičienė — 2024-09-25

Programuotos ląstelių žūties ligando 1 (PD-L1) inhibitoriaus atezolizumabo skyrimas į veną patvirtintas daugumai solidinių navikų gydyti. Siekiant pagerinti gydymo patogumą ir sveikatos priežiūros veiksmingumą, sukurtas atezolizumabo ir rekombinantinės žmogaus hialurodinazės PH20 junginys, skirtas naudoti po oda. IMscin001 atsitiktinių imčių, daugiacentris III fazės klinikinis tyrimas (2 dalis) parodė, kad atezolizumabas, leidžiamas po oda, palyginti su leidžiamu į veną, rodo ne prastesnius vaisto pasiskirstymo po pirmosios injekcijos rezultatus. Veiksmingumas, saugumas ir imunogeniškumas tarp gydymo grupių buvo panašūs ir atitiko ankstesnių klinikinių tyrimų, kai atezolizumabas buvo patvirtintas įvairioms onkologinėms ligoms gydyti leidžiant į veną, rezultatus. Panaši vaisto ekspozicija ir klinikinės baigtys, skiriant gydymą atezolizumabu po oda ir į veną, pagrindžia po oda leidžiamo atezolizumabo skyrimą kaip alternatyvą į veną leidžiamam atezolizumabui, o tai gali pagerinti sveikatos priežiūros veiksmingumą ir patogumą tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams.