Pulmonologija ir alergologija

Svečiai iš Europos cistinės fibrozės draugijos Pacientų registro

Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė — 2024-05-16

Kompetencijos apie fizinio krūvio tolerancijos mėginį kėlimas prestižinėse Londono ligoninėse

Ieva Dimienė — 2024-05-23

Įspūdžiai iš tarptautinės Plaučių mokslo konferencijos

Eglė Vasylė — 2024-05-23

Tarptautiniame projekte įrodyta vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarba atopinio dermatito ir astmos išsivystymui

Laura Tamašauskienė — 2024-05-23

Idiopatinės plaučių fibrozės ir progresuojančios plaučių fibrozės diagnostikos ir gydymo rekomendacijos 2024 m

Kęstutis Malakauskas (redaktorius) — 2024-05-23

Straipsnyje pateikiamos idiopatinės plaučių fibrozės (IPF) ir progresuojančios plaučių fibrozės (PPF), sergant fibrozuojančia intersticine plaučių liga (IPL), išskyrus IPF, diagnostikos ir gydymo rekomendacijos. Šiose rekomendacijose pateikiami radiologiniai ir histopatologiniai IPF ir PPF diagnostikos kriterijai, taip pat dabartinio gydymo galimybės.

Fizinio krūvio sukelta bronchokonstrikcija

Laima Kondratavičienė — 2024-05-23

Fizinio krūvio sukelta bronchokonstrikcija – tai trumpalaikis kvėpavimo takų susiaurėjimas, atsirandantis po intensyvaus fizinio krūvio. Simptomai atsiranda praėjus 5–10 min. po fizinio krūvio ir savaime praeina po maždaug 30 min. nutraukus fizinį krūvį. Pagrindinis fizinio krūvio sukeltos bronchokonstrikcijos diagnostikos kriterijus – forsuoto iškvėpimo tūrio per pirmą sekundę (angl. forced expiratory volume in 1st second, FEV1) sumažėjimas 10 proc. arba daugiau nuo pradinio po fizinio krūvio provokacinio mėginio. Vis tik nėra vieningų gydymo rekomendacijų.

Plaučių pažeidimas, sergant pirminiu humoraliniu imunodeficitu

Egidija Kukarskytė — 2024-05-23

Kvėpavimo organų pažeidimas dažnai nustatomas pacientams, sergantiems pirminiu humoraliniu imunodeficitu. Infekcinės ir neinfekcinės plaučių komplikacijos dažnai lemia nepalankią prognozę. Kvėpavimo ligos, susijusios su imunodeficitu, nustatymas laiku, komplikacijų stebėsena ir gydymas gali sumažinti ligos naštą.

Cistinės fibrozės diagnostika ir specifinės su liga susijusios būklės

Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė — 2024-05-23

Cistinė fibrozė (CF) yra reta, autosominiu recesyviniu būdu paveldima liga, kurią nulemia baltymo CF transmembraninio laidumo reguliatoriaus (angl. cystic fibrosis transmembrane conductance regulator, CFTR) geno mutacijos. CF gali būti nustatoma tiek naujagimystės, kūdikystės, vaikystės laikotarpiu, tiek suaugus. Ligos diagnostikos kriterijai yra aiškiai apibrėžti, vis tik pasitaiko atvejų, kai atliktų tyrimų rezultatai yra prieštaringi. Su CFTR susijęs metabolinis sindromas arba su CFTR susijęs sutrikimas nėra lygu CF, nors tokie pacientai turi būti intensyviau stebimi, o diagnozė, atsiradus naujiems kriterijams, gali būti keičiama. Pacientui, sergančiam CF, nustatoma nemažai klinikinių ligos išraiškų, komplikacijų. Šiame straipsnyje apžvelgiamos kelios su CF susijusios specifinės būklės – su CF susijęs diabetas, su CF susijusios kepenų ligos, kaulų liga, sergant CF, distalinio žarnyno nepraeinamumo sindromas, druskos netekimo sindromas – dėl kurių rekomenduojama reguliariai atlikti paciento patikrą ir prireikus gydyti.

ASTMA: NAUJAS POŽIŪRIS Į BRONCHŲ EPITELĮ

Andrius Januškevičius — 2024-05-23

Bronchų epitelis yra kritinė gynybos linija prieš aplinkos veiksnius bei veikia ne tik kaip barjeras, bet ir kaip sudėtinga, dinamiška sistema, sudaryta iš įvairių ląstelių tipų, tokių kaip virpamosios ląstelės, taurinės ląstelės ar bazinės ląstelės. Dar daugiau, pažanga pavienių ląstelių RNR sekoskaitoje dar labiau atskleidė šio audinio sudėtingumą, nustatant papildomus ląstelių tipus, tokius kaip jonocitai, deuterosomos, neuroendokrininės, kuokštinės, klubinės ląstelės ir gleives išskiriančios virpamosios ląstelės. Šios ląstelės, veikdamos kartu, siekia išlaikyti kvėpavimo takų homeostazę per įvairius mechanizmus, įskaitant mukociliarinį klirensą, gleivių gamybą, kvėpavimo takų pažaidų gydymą ir imuninį valdymą. Epitelio barjero sutrikimai gali prisidėti prie kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, vystymosi, pabrėžiant šių sudėtingų ląstelinių santykių supratimo svarbą kuriant tikslinį pacientų gydymą. Epitelio sluoksnio kompleksiškumasir įvairialypumas yra itin svarbus kvėpavimo takų homeostazei bei astmos patofiziologijai, kur epitelio remodeliacija ir jo barjero disfunkcija yra viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių. Taip pat, naujų ląstelių, pasižyminčių tiek virpamųjų, tiek taurinių ląstelių funkcijomis, identifikavimas astmos metu suteikia naujų įžvalgų apie ligos patogenezę ir galimus terapinius taikinius. Epitelio barjero vientisumas, kuris yra išlaikomas glaudžiųjų ir adhezinių jungčių dėka, yra būtinas, norint apsaugoti vidinius audinius nuo neigiamų išorinės aplinkos veiksnių. Tačiau, sergant astma, šis barjeras yra pažeidžiamas, todėl padidėja įkvepiamų patogenų pralaidumas, vystosi kvėpavimo takų hiperreaktyvumas, uždegimas ir kvėpavimo takų remodeliacija. Nepaisant mokslinių tyrimų astmos tematika pažangos, naujų astmos patogenezės koncepcijų poreikis išlieka, ypač norint paaiškinti 2 tipo uždegimo paradigmos trūkumus, apibrėžiant ryšio tarp kvėpavimo takų uždegimo ir remodeliacijos sąsajas. Supratimas apie molekulinius mechanizmus, lemiančius epitelio barjero disfunkciją, galėtų sudaryti sąlygas naujiems astmos gydymo būdams, skirtiems stiprinti barjero vientisumą ir galiausiai pagerinti pacientų gydymo rezultatus.

ALERGOLOGO VAIDMUO CHEMOTERAPIJOS SUKELTŲ PADIDĖJUSIO JAUTRUMO REAKCIJŲ VALDYME

Edgars Schlomo Atias — 2024-05-23

Chemoterapijoje vartojamų vaistų sukeltos padidėjusio jautrumo reakcijos yra viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria gydytojai onkologai ir piktybinėmis ligomis sergantys pacientai. Išryškėjus padidėjusio jautrumo reakcijoms į medikamentus, skirtus gydyti onkologines ligas, neretai nutraukiamas pirmosios eilės vaistinių preparatų skyrimas, o tai gali sumažinti sėkmingo gydymo galimybes. Padidėjusio jautrumo reakcijos gali pasireikšti nuo lengvų odos simptomų iki sunkių kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos simptomų (pvz., anafilaksinio šoko). Gell ir Coombs klasifikacijoje padidėjusio jautrumo reakcijos suskirstytos į keturis tipus pagal imuninio atsako tipą ir mechanizmą, atsakingą už ląstelių ir audinių pažeidimus. Dažniausiai reakcijas sukelia platinos junginiai, taksanai, epipodofilotoksinai ir asparaginazė. Didėja biologinių vaistų, kurie taip pat laikomi dažna padidėjusio jautrumo reakcijų priežastimi, vartojimas onkologijoje. Klinikinėje praktikoje lengva atlikti alerginius odos mėginius, siekiant diagnozuoti įsijautrinimą onkologinėms ligoms gydyti skirtiems vaistams, tačiau šie tyrimai vis dar nėra dažnai atliekami. Desensibilizacija – tai procesas, kurio metu keičiamas imuninis atsakas į vaistą ir sukeliama laikina tolerancija. Šis gydymo metodas yra gyvybiškai svarbus, kai nėra alternatyvių gydymo būdų ir (arba) medikamentų.

Mokslinės tezės

Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė — 2024-05-23

Benralizumabo veiksmingumas, gydant sergančiuosius sunkia eozinofiline astma. BREEZE studijos Lietuvos pacientų duomenys.
Padidėjusio jautrumo reakcijos, susijusios su platinos priešvėžiniais vaistais. Pilotinis tyrimas.
Širdies adrenerginės inervacijos pokyčiai gydant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą dviejų ilgai veikiančių bronchus plečiamųjų vaistų deriniu.
Molekuliniai komponentai ir ekstraktai, vertinant įsijautrinimą naminių gyvūnų alergenams in vitro.
Padidėjęs jautrumas penicilino grupės antibiotikams. Vieno centro patirtis.
Kraujo eozinofilų potipių pasiskirstymas tarp pacientų, sergančių sunkia eozinofiline astma, prieš gydymą ir po gydymo mepolizumabu.
miRNR raiškos pokyčiai eozinofilų potipiuose ir jų reikšmė tikslinių genų reguliacijai, sergant alergine astma.
Lėtinio uždegimo ir kraujo oksidacinio streso žymenų reikšmė monokloninių antikūnų prieš interleukiną 5 veiksmingumui vertinti, sergant sunkia eozinofiline astma.
Kvėpavimo su grįžtamuoju ryšiu ir dinaminių kvėpavimo pratimų lavinimo poveikis pacientų, sergančių plaučių vėžiu, funkcinei būklei po plaučių rezekcijos operacijų ankstyvuoju reabilitacijos
laikotarpiu.
Sergančiųjų fibrozuojančia intersticine plaučių liga klinikinės charakteristikos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos patirtis.

Itin smulkių dalelių trijų vaistų derinio veiksmingumas, gydant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. „TriOptimize“ tyrimo duomenys

Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė — 2024-05-23

Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose vertinamas įvairių gydymo schemų veiksmingumas, sergant vidutinio sunkumo ir sunkia lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Įrodyta, kad tikslinis gydymas yra dviguba arba triguba terapija. Stinga praktiniais įrodymais pagrįstų duomenų, kaip keičiasi ligos simptomai, plaučių funkcija, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, skirto gydymo režimo laikymasis, keičiant gydymą iš dvigubos arba trigubos terapijos, bet skirtinguose inhaliatoriuose, į gydymą triguba terapija viename inhaliatoriuje, formuojančiame itin smulkias vaisto daleles (beklometazono, formoterolio ir glikopironio derinys). Straipsnyje pateikiami praktinio tyrimo „TriOptimize“ duomenys, kurie parodė, kad toks perėjimas pagerino ligos simptomus, plaučių funkciją, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir skirto gydymo režimo laikymąsi.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir gretutinės ligos. LOPL paūmėjimų prevencija ir mirštamumo mažinimas

Kristina Biekšienė — 2024-05-23

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) daro didelę įtaką pacientų gyvenimo kokybei, o ligos paūmėjimai padidina tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros išlaidas. Pacientai, sergantys LOPL, vidutiniškai serga penkiomis skirtingomis lėtinėmis ligomis, kurios dažnai lieka nediagnozuotos ir negydytos. LOPL paūmėjimo metu sergantiesiems ypač padidėja sunkių širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Triguba budezonido, glikopironio ir formoterolio (BUD, GLY ir FORM) terapija viename inhalitoriuje sumažino sergančiųjų vidutinio sunkumo, sunkia arba labai sunkia LOPL mirties riziką dėl visų priežasčių; taip pat šis derinys siejamas su kardiopulmoninės rizikos prevencija, veiksmingu paūmėjimų mažinimu. Greitas trigubos BUD, GLY ir FORM terapijos skyrimas po paūmėjimo gali užtikrinti mažesnę gretutinių ligų riziką ir daryti reikšmingą poveikį ilgalaikėms baigtims. Labai svarbu LOPL diagnozuoti ir gydyti kuo anksčiau, numatant paūmėjimų prevencijos priemones, stebėti dėl širdies, plaučių ir kitų ligų pasireiškimo po LOPL paūmėjimo.

Metastazavusio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas pembrolizumabu ir chemoterapija. Klinikinės praktikos tyrimo duomenys

Neringa Vagulienė — 2024-05-23

Pembrolizumabas yra programuotos ląstelės žūties baltymo 1 (angl. programmed cell death protein-1, PD-1) inhibitorius, patvirtintas metastazavusiam nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiui (NSLPV) gydyti kartu su chemoterapija, nepriklausomai nuo programuotos ląstelių žūties baltymo ligando 1 (angl. programmed cell death protein ligand-1, PD-L1) raiškos navikiniame audinyje. Klinikinės praktikos duomenimis, imunoterapija ir chemoterapija yra veiksminga neatsižvelgiant į PD-L1 raišką ir NSLPV histologinį tipą

Sunkios eozinofilinės astmos biologinė terapija interleukino-5 monokloniniu antikūnu mepolizumabu, sergant gretutinėmis ligomis

Ieva Dimienė — 2024-05-23

Pagrindinis sunkios astmos gydymo tikslas – paūmėjimų ir skubios hospitalizacijos prevencija. Pastaruoju metu atsiranda duomenų, jog sunkios eozinofilinės astmos gydymo papildymas biologine terapija interleukino 5 antikūnu mepolizumabu gali padėti pasiekti klinikinę remisiją. Be to, šis vaistas padeda sėkmingai gydyti sunkią astmą netgi sergant įvairiomis gretutinėmis ligomis. Atkreiptinas dėmesys, kad mepolizumabas gali būti skiriamas kaip papildomas gydymas ir kai kurių kitų eozinofilinių ligų atveju.

Idiopatinės plaučių fibrozės gydymo siekiai. Klinikinis atvejis

Gediminas Vasiliauskas — 2024-05-23

Idiopatinė plaučių fibrozė yra nežinomos kilmės, blogos prognozės lėtinė fibrozuojanti intersticinė pneumonija. Šiai ligai gydyti vartojami du priešfibrotiniai vaistai – pirfenidonas ir nintedanibas. Jie gali sulėtinti plaučių funkcijos ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Pacientui 2013 m. nustatyta idiopatinė plaučių fibrozė, remiantis klinikiniais bei įprastai intersticinei pneumonijai būdingais histologiniais ir radiologiniais požymiais. Nuo 2016 m., skyrus priešfibrotinį vaistą nintedanibą, stebėtas žymus plaučių funkcijos rodiklių blogėjimo sulėtėjimas.