Pulmonologija ir alergologija

LSMU MA Pulmonologijos klinikos atstovai Plaučių kraujagyslių instituto konferencijoje

Deimantė Hoppenot — 2025-09-24

Šių metų birželio 16–17 d. Amsterdame (Nyderlanduose) vyko tarptautinis plaučių kraujagyslių ligoms skirtas renginys „Naujų vaistų kūrimo ir vystymo simpoziumas 2025“ (angl. Drug Discovery & Development Symposium 2025), kurį organizavo Plaučių kraujagyslių tyrimų institutas (angl. Pulmonary Vascular Research Institute, PVRI).

Europos cistinės fibrozės konferencijoje pristatyta mokslinė santrauka apie pirmąją gydymo CFTR moduliatoriais patirtį Lietuvoje

Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė — 2025-09-24

Šių metų birželio 4–7 d. Milane, Italijoje, įvyko 48-oji Europos cistinės fibrozės konferencija, organizuota Europos cistinės fibrozės draugijos (angl. European Cystic Fibrosis Society).

Atnaujintas suaugusiųjų pneumonijos diagnostikos ir gydymo sutarimas

Skaidrius Miliauskas — 2025-09-24

Kaip žinoma, pneumonija, arba plaučių uždegimas, yra plačiai paplitusi ir grėsminga liga. Jos eiga gali būti įvairi – nuo lengvos, neretai nediagnozuojamos ir savaime praeinančios be antimikrobinio gydymo, iki sunkių formų, kurios, nepaisant visų šiuolaikinių gydymo priemonių, gali baigtis žmogaus mirtimi.

„Maisto alergija ir netoleravimas“ – nauja mokomoji knyga studentams ir visų specialybių gydytojams, besidomintiems maisto alergija ir netoleravimu

Laura Tamašauskienė — 2025-09-24

2025 m. išleista mokomoji knyga „Maisto alergija ir netoleravimas“, skirta aukštųjų mokyklų medicinos, farmacijos bei kitų su sveikata susijusių programų studentams, taip pat įvairių specialybių gydytojams, besidomintiems maisto alergija ir netoleravimu.

COVID-19 ir gripo sukelta pneumonija

Neringa Vagulienė — 2025-09-24

Virusinė pneumonija yra viena iš visuomenėje įgytų pneumonijos formų, ypač dažnų gripo sezono ir pandemijų laikotarpiu. Dažniausi etiologiniai sukėlėjai yra gripo A ir B virusai bei sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2, sukeliantis koronaviruso ligą 2019 (COVID-19). Šių infekcijų klinikinė eiga gali labai skirtis – nuo nesunkios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos iki sunkios pneumonijos, pasireiškiančios kvėpavimo nepakankamumu arba ūminiu respiracinio distreso sindromu. Didžiausia rizika susirgti sunkia virusine pneumonija gresia vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, sergantiesiems lėtinėmis širdies, plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, metabolinėmis arba neurologinėmis ligomis bei esant imunosupresijai. Gydymo sėkmę lemia ankstyva diagnostika, rizikos veiksnių vertinimas, racionalus antivirusinių preparatų ir kitų vaistų skyrimas bei komplikacijų prevencija.

MULTIOMIKA – ASTMOS TYRIMŲ ATEITIS

ANDRIUS JANUŠKEVIČIUS — 2025-09-24

Multiomikos technologijos vis labiau keičia astmos – sudėtingos ir heterogeninės lėtinės kvėpavimo takų ligos – supratimą ir gydymo būdus. Genomikos, transkriptomikos, epigenomikos, proteomikos, metabolomikos, mikrobiomikos ir eksposomikos duomenų integracija leidžia giliau analizuoti astmos fenotipus, prisidedant prie tikslesnės diagnostikos, rizikos vertinimo ir individualizuoto gydymo pasirinkimo. Šiuolaikiniai astmos gydymo iššūkiai, tokie kaip atsparumas vaistams ir prognozavimo neapibrėžtumas, rodo būtinybę naudoti tikslius molekulinius duomenis. Dirbtinis intelektas, automatizuotas mokymasis ir sistemų biologija padeda atskleisti sudėtingus biologinius tinklus ir identifikuoti svarbius skirtingų pacientų biožymenis. Didelės apimties multiomikos projektai, tokie kaip „Nešališki biomarkeriai kvėpavimo takų ligų baigčių prognozavimui“ (U-BIOPRED), „Astmos žemėlapis“ ir „Sunkios astmos tyrimų programa“ (SARP), atskleidė naujus ligos mechanizmus ir galimus terapinius taikinius specifiniams astmos endotipams. Nors klinikinis šių tyrimų pritaikymas dar nėra pakankamai išvystytas, spartus aukštos raiškos technologijų ir didžiųjų duomenų analizės progresavimas leidžia tikėtis artimos integracijos į kasdienę praktiką. Molekulinių sluoksnių sąveikų analizė padeda geriau suprasti astmos patogenezę ir eigą, o tai suteikia pagrindą individualizuotai medicinai. Astmos gydymo ateitis vis labiau grindžiama gebėjimu integruoti biologinius, aplinkos ir klinikinius duomenis į veiksmingas prevencijos, stebėsenos ir gydymo strategijas.

Alergija maistui ir jo netoleravimas: panašumai ir skirtumai

Laura Tamašauskienė — 2025-09-24

Maistas gali sukelti įvairias nepageidaujamas reakcijas, kurios pasireiškia veikiant imuniniams arba neimuniniams mechanizmams. Alergija maistui apibrėžiama kaip viena iš nepageidaujamų reakcijų į maistą. Ji atsiranda dėl specifinio imuninio atsako pakartotinai vartojant tam tikrą maisto produktą. Maisto netoleravimas apibrėžiamas kaip neimuninė reakcija į maistą. Ji kyla dėl metabolinių, toksinių, farmakologinių ir kitų nežinomų mechanizmų. Šiame straipsnyje aptariamos alergijos maistui ir maisto netoleravimo klinikinės išraiškos, diagnostikos ir gydymo principai.

Imuninis atsakas atopijos metu: vitamino D receptoriaus ir vitaminą D surišančio baltymo genų polimorfizmas

Daina Pavalkienė — 2025-09-24

2025 m. vasario 21 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto viešajame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bio logijos mokslo krypties tarybos posėdyje Daina Pavalkienė sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Imuninis atsakas atopijos metu: vitamino D receptoriaus ir vitaminą D surišančio baltymo genų polimorfizmas“. Disertacija rengta 2020–2024 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Imunologijos ir alergologijos klinikoje. Šiame straipsnyje pateikiami pagrindiniai disertacijos rezultatai.

Mokslinė vadovė:
prof. dr. Brigita Gradauskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010).
Disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010).
prof. dr. Edgaras Stankevičius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010).
prof. dr. Vilmantė Borutaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010).
prof. dr. Algimantas Paulauskas (Vytauto didžiojo universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010).
prof. dr. Madeleine Radinger (Geteborgo universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010).

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir gydymo retrospektyvioji analizė Lietuvoje

Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė — 2025-09-24

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diagnostika ir gydymas Lietuvoje vis dar yra nepakankami. Retrospektyviai išanalizavus „Foxus“ sistemos duomenis (2023–2024 m.), nustatyta, kad iš 1,1 mln. pacientų tik 11 693 kartų užfiksuota LOPL (J44) diagnozė, nors diagnostiniai algoritmai identifikavo net 146 740 rizikos grupės pacientų. Pirmą kartą elektroninis perspėjimas dėl galimos LOPL buvo sugeneruotas 147 022 kartus, tačiau gydytojui pulmonologui konsultuoti nusiųsta tik 7,8 proc. (n = 11 494), o LOPL diagnozė patvirtinta 13,5 proc. jų. Pirmą kartą nustačius LOPL diagnozę, 57,4 proc. pacientų skirtas ilgo veikimo β2 agonisto ir ilgo veikimo muskarino receptorių blokatoriaus derinys (IVBA ir IVMB), 41,1 proc. – IVBA, IVMB ir įkvepiamojo gliukokortikoido (IGK) derinys, 5,6 proc. pacientų farmakoterapija nepaskirta. Gydymo optimizavimo algoritmas sugeneravo 4 610 perspėjimų, bet tik 21,6 proc. (n = 995) pacientų nusiųsti gydytojui pulmonologui konsultuoti dėl gydymo peržiūros ir korekcijos; gydymas pakeistas 37,2 proc. jų. LOPL gydymui optimizuoti siųsti pacientai dažniausiai buvo gydomi IVBA, IVMB ir IGK deriniu, o tai rodo, kad jie sirgo sunkia ligos forma, jautė varginančius simptomus ir patyrėdažnus paūmėjimus. Šie rezultatai atskleidžia klinikinės inercijos problemą: LOPL diagnozuojama per vėlai, pacientai per retai siunčiami gydytojui pulmonologui konsultuoti, o ankstesnė gydymo keitimo intervencija galėtų stabdyti ligos eigą, kol nėra išeikvotos kompensacinės organizmo galimybės, taip gerinant sergančiųjų gyvenimo kokybę. Siekiant užtikrinti veiksmingą LOPL kontrolę Lietuvoje, būtini sisteminiai, technologiniai ir edukaciniai sprendimai.

Tikslesnis obstrukcinės miego apnėjos įtarimas: atrankinių miego tyrimų metodų palyginimas

Miglė Jurgelėnaitė — 2025-09-25

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra paplitusi, tačiau dažnai ilgą laiką nediagnozuojama liga, bloginanti gyvenimo kokybę bei didinanti širdies ir kraujagyslių ligų, eismo įvykių riziką. Ankstyva OMA diagnostika ir laiku skirtas gydymas padeda išvengti ligos komplikacijų. OMA diagnostikos auksinis standartas - polisomnografija (PSG), tačiau dėl šio tyrimo sudėtingumo jo prieinamumas išlieka ribotas. Klinikinėje praktikoje įprastai naudojami įvairūs atrankiniai klausimynai ir skalės, padedantys atrinkti didžiausios OMA rizikos grupės asmenis, kuriems reikalingi tolesni tyrimai. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama NoSAS skalės ir STOP-BANG klausimyno diagnostinės reikšmės vertinimui diagnozuojant OMA. Vienas dažniausių OMA simptomų – mieguistumas dieną. Epvorto mieguistumo skalė (EMS) taip pat naudojama kaip vienas iš atrankos kriterijų sprendžiant dėl PSG tyrimo, todėl nutarta įvertinti ir jos diagnostinę vertę nustatant OMA. Tyrimo tikslas. Įvertinti STOP-BANG klausimyno ir NoSAS skalės diagnostinę vertę nustatant OMA bei palyginti šiuos metodus su EMS rezultatais. Metodai. Atlikta pacientų, kurie tirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje dėl įtariamų kvėpavimo sutrikimų miegant, duomenų analizė. OMA diagnozuota, kai PSG metu nustatytas apnėjų ir hipopnėjų indeksas viršijo 5/val. Palyginti STOP-BANG klausimyno (knarkimas, nuovargis, kvėpavimo sustojimai, padidėjęs kraujospūdis, kūno masės indeksas (KMI), amžius, kaklo apimtis, lytis) ir NoSAS skalės (kaklo apimtis, nutukimas, knarkimas, amžius, lytis) duomenys, taikant ROC kreivės analizę. Taip pat išanalizuoti EMS rezultatai. Panaudoti 2018 m. prospektyviai surinkti STOP-BANG ir EMS duomenys, o NoSAS skalė vertinimas atliktas retrospektyviai pagal medicininę dokumentaciją. Siekiant įvertinti rezultatų patikimumą, jie buvo palyginti su 2023 m. gautais duomenimis. Rezultatai. Tiriamųjų imtį sudarė 589 pacientai (69,4 proc. vyrų, 30,6 proc. moterų). Vidutinis tiriamųjų amžius – 54,29 ± 12,42 metai. Lengva OMA nustatyta 20,5 proc., vidutinio sunkumo – 22,4 proc., sunki – 46,9 proc. pacientų. 10,2 proc. pacientų OMA diagnozė paneigta. Didžiausias STOP-BANG klausimyno specifiškumas ir jautrumas nustatytas surinkus penkis arba daugiau balų, o NoSAS skalėje – 10 arba daugiau balų (AUC = 0,789, 0,769 ir 0,842). Optimalus EMS ribinis balas buvo aštuoni arba daugiau, kai jautrumas siekė 52,7 proc., o specifiškumas – 52,4 proc. EMS neparodė patikimų prognostinių savybių nė vienoje imtyje. Išvados. 2018 m. ir 2023 m. tirtose imtyse nustatytas didelis STOP-BANG klausimyno ir NoSAS skalės jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant OMA. EMS turėtų būti laikoma tik mieguistumo vertinimo metodu.

Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymo pembrolizumabu efektyvumo vertinimas. Vieno centro patirtis

Pijus Ruokis — 2025-09-25

Plaučių vėžys išlieka pagrindine su vėžiu susijusios mirties priežastimi visame pasaulyje. Sergant išplitusiu
nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV), programuotos ląstelių žūties baltymo ligando (PD-L1) raiška yra svarbus prognostinis žymuo, lemiantis gydymo imunoterapija, pvz., pembrolizumabu, pasirinkimą. Klinikiniai tyrimai parodė, kad pembrolizumabo monoterapija pagerina išgyvenamumo rodiklius pacientams, kurių PD-L1 raiška navikiniame audinyje siekia arba viršija 50 proc., o derinys su chemoterapija platinos pagrindu pagerina gydymo rezultatus ir esant žemesnei PD-L1 raiškai (iki 50 proc.). Lietuvoje pembrolizumabas kaip pirmos eilės gydymo priemonė išplitusiam NSLPV gydyti taikomas nuo 2018 m., tačiau duomenų apie jo veiksmingumą klinikinėje praktikoje vis dar stinga. Tyrimo tikslas. Įvertinti NSLPV sergančių pacientų, gydytų vien pembrolizumabu arba jo ir chemoterapijos deriniu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, gydymo veiksmingumą. Metodai. Pacientų, kuriems 2020–2023 m. Kauno klinikose taikytas gydymas pembrolizumabu arba jo ir chemoterapijos deriniu, retrospektyvioji ligos istorijų duomenų analizė. Rezultatai. Pembrolizumabo monoterapijos grupėje pacientai buvo vyresni (amžiaus mediana – 70 (37–84) metų), palyginti su kompleksinio gydymo grupe (amžiaus mediana – 64 (37–82) metai) (p = 0,019). Tarp gydymo grupių nenustatyta reikšmingų skirtumų nei pagal išgyvenamumą be ligos progresavimo, nei pagal bendrą išgyvenamumą. Naviko histologinis tipas išgyvenamumo rezultatų reikšmingai neveikė. PD-L1 raiškos, siekiančios arba viršijančios 50 proc., grupėje išgyvenamumas be ligos progresavimo siekė 223 d. (95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) – 176–272; p = 0,647), o bendras išgyvenamumas – 590 d. (95 proc. PI – 262–918; p = 0,020). Nustatyta, kad vyriškoji lytis (p < 0,001) ir metastazės limfmazgiuose (p < 0,001) yra neigiami bendro išgyvenamumo prognostiniai veiksniai. Kompleksinio gydymo grupėje reikšmingai dažniau pasireiškė nepageidaujamos reakcijos, susijusios su chemoterapijos skyrimu. Išvados. Gydymo veiksmingumas tirtoje populiacijoje nepriklausė nuo naviko histologinio tipo. Reikšmingai geresnis bendras išgyvenamumas nustatytas pacientams, kurių PD-L1 raiška siekė arba viršijo 50 proc. Lytis ir metastazės limfmazgiuose turėjo įtakos gydymo baigtims. Skiriant imunoterapijos ir chemoterapijos derinį, dažniau pasireiškė nepageidaujamos reakcijos, susijusios su chemoterapija.

Kraujavimo rizikos vertinimas pagal PE-SARD, PEBSI ir RIETE skales ūminės plaučių embolijos metu ankstyvuoju antikoaguliantų skyrimo laikotarpiu

Agnė Kaunienė — 2025-09-25

Pagrindinis ūminės plaučių embolijos (PE) gydymo būdas – antikoaguliantai, kurie žymiai sumažina sergančiųjų PE mirtingumą. Gydymo antikoaguliantais metu kai kuriems pacientams padidėja kraujavimo rizika, kuri lemia 1–2 proc. mirtingumą. Lietuvoje nėra standartizuotų metodikų PE sergančiųjų kraujavimo rizikai vertinti. Klinikinių tyrimų duomenimis, taikant validuotas kraujavimo rizikos skales kasdienėje praktikoje galima sumažinti hemoraginių komplikacijų dažnį. Tikslas. Įvertinti kraujavimo riziką pacientams, gydomiems dėl ūminės PE ankstyvuoju gydymo laikotarpiu. Metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas, į kurį įtraukti pacientai nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje dėl ūminės PE. Vertinti pacientų demografiniai duomenys, rizikos veiksniai, gretutinės ligos. Visų pacientų kraujavimo rizika vertinta kraujavimo skalėmis: RIETE (ispan. Registro Informatizado de la Enfermedad TromboEmbólica), PEBSI (angl. Pulmonary Embolism Bleeding Score Index) ir PE-SARD (angl. Syncope, Anemia, Renal Dysfunction). Taip pat vertintos sąsajos tarp masyvaus kraujavimo (MK) klinikinių atvejų ir didelės kraujavimo rizikos. MK vertintas pagal organo pažaidą – intracerebrinis, vidaus organų arba hemoglobino kiekio sumažėjimas 20 g/l arba daugiau. Rezultatai. Per tiriamąjį laikotarpį identifikuoti 124 ūminės PE atvejai, iš kurių 23 į tyrimą neįtraukti dėl neišsamios klinikinės dokumentacijos. Galutinę tiriamųjų grupę sudarė 101 pacientas, kuriam diagnozuota ūminė PE: 58 vyrai (57,4 proc.) ir 43 moterys (42,6 proc.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 66,8 ± 15,9 metų; reikšmingo amžiaus skirtumo tarp lyčių grupių nenustatyta (p > 0,05). Didelė kraujavimo rizika nustatyta 22 PEBSI (21,8 proc.), 18 RIETE (17,8 proc.) ir 6 PE-SARD skalėmis vertintų atvejų (5,9 proc.). Iš visų analizuotų pacientų MK stebėtas 14 pacientų (13,9 proc.). RIETE skalės jautrumas MK metu – 28 proc., o specifiškumas – 90,7 proc. Pacientams, kurių RIETE balas didesnis nei 3,5, kraujavimo tikimybė padidėja 3,77 [1,73–12,16] karto, p = 0,02 (plotas po kreive (AUC) – 61,6 proc.). PEBSI skalės jautrumas MK metu – 45,5 proc., o specifiškumas – 94,9 proc. Pacientams, kurių PEBSI balas didesnis nei 1,5, kraujavimo tikimybė padidėja 3,47 [0,99–12,14] karto, p = 0,057 (AUC – 64,5 proc.). PE-SARD skalės jautrumas MK metu – 33,3 proc., o specifiškumas – 93,2 proc. Pacientams, kurių PE-SARD skalės balas didesnis nei 2,25, kraujavimo tikimybė padidėja 6,9 [2,06–23,14] karto, p = 0,002 (AUC – 72 proc.). Nustatyta teigiama koreliacija tarp RIETE ir PE-SARD skalių balų (r = 0,481, p = 0,001). Kitų skalių tarpusavio koreliacijų nenustatyta. Išvados. Visos trys skalės pasižymėjo aukštu specifiškumu, tačiau nedideliu jautrumu. Šio tyrimo metu patvirtintas MK rizikos balo prognostinis tikslumas ir nustatytas didžiausias veiksmingumas vertinant MK.

Gera LOPL kontrolė ir Europos žaliasis kursas – kas bendro?

Kristina Biekšienė — 2025-09-25

Europos žaliasis kursas – tai Europos Sąjungos (ES) augimo strategija, sudaryta iš politikos iniciatyvų rinkinio,
kuriuo siekiama įgyvendinti žaliąją pertvarką ir pasiekti galutinį tikslą – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šioje strategijoje dėmesys skiriamas ir farmacijos sektoriui, įskaitant slėginius inhaliatorius. Atsižvelgiant į tai, budezonido, glikopironio ir formoterolio (BUD, GLY ir FORM) derinys „Aerosphere“ inhaliatoriuje buvo pakeistas – vietoje anksčiau naudoto propelento HFA-134a pradėtas taikyti naujos kartos propelentas HFA-1234ze. Naujos kartos propelentai beveik nesu kelia šiltnamio efekto, nėra toksiški, neišlieka ir nesikaupia aplinkoje. 2025 m. liepos 25 d. Europos vaistų agentūra patvirtino „Aerosphere“ kaip pirmąjį inhaliatorių su aplinkai draugišku propelentu. „Žaliausias“ pacientas yra tas, kurio liga yra kontroliuojama. Netinkamai kontroliuojama lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) daro didžiausią įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms. Triguba terapija BUD, GLY ir FORM deriniu siejama su kardiopulmoninės rizikos prevencija, veiksmingai mažinančia LOPL paūmėjimus. Tyrimų rezultatai rodo, kad greitas trigubos terapijos paskyrimas po ligos paūmėjimo gali užtikrinti mažesnę gretutinių ligų riziką ir daryti reikšmingą poveikį ilgalaikėms baigtims. Be to, triguba terapija – BUD,GLY ir FORM viename inhaliatoriuje – mažina mirties riziką nuo visų priežasčių pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo, sunkia arba labai sunkia LOPL.

Flutikazono furoato, umeklidino ir vilanterolio derinio reikšmė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydyme: veiksmingumo ir gydymo režimo laikymosi pranašumai

Ieva Dimienė — 2025-09-25

Triguba terapija, kurią sudaro įkvepiamasis gliukokortikoidas, ilgo veikimo β2 agonistas ir ilgo veikimo muskarino receptorių blokatorius, rekomenduojama lėtine obstrukcine plaučių liga sergantiems pacientams, kuriuos gydant dviejų vaistų deriniu išlieka ligos simptomai ir kartojasi neinfekcinės kilmės paūmėjimai. Siekiant geriausių įmanomų gydymo rezultatų, svarbu palyginti pasirinkto preparato veiksmingumą su kitais trigubos terapijos medikamentais bei parinkti pacientui tinkamiausią inhaliatorių ir dozavimo režimą. Remiantis tyrimų duomenimis, gydymas flutikazono furoato, umeklidino ir vilanterolo deriniu viename inhaliatoriuje pagerina kvėpavimo funkciją, sumažina paūmėjimų ir mirtingumo rodiklius, palyginti su kitais trigubosterapijos deriniais. Be to, vaisto vartojimas vieną kartą per parą siejamas su geresniu gydymo režimo laikymusi.

Beklometazono, formoterolio ir glikopironio derinio poveikis smulkiesiems kvėpavimo takams sergant LOPL

Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė — 2025-09-25

Straipsnyje apžvelgiama smulkiųjų kvėpavimo takų disfunkcijos bei jos valdymo svarba sergant lėtine obstrukcine plaučių liga. Išsamiau aptariami MASCOT ir TRIFLOW tyrimai. Itin smulkių dalelių beklometazono, formoterolio ir glikopironio derinys reikšmingai pagerina smulkiųjų kvėpavimo takų funkciją, klinikinius simptomus bei mažina paūmėjimų riziką. Vienas esminių tyrimų, galinčių parodyti ankstyvus pokyčius – oscilometrija.

Alektinibo veiksmingumas ir saugumas gydant išplitusiu ALK teigiamu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančius pacientus: ALEX klinikinio tyrimo rezultatai

Jurgita Matulionė — 2025-09-25

Taikinių terapija reikšmingai pagerino nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio (NSLPV) pacientų išgyvenamumą ir
gyvenimo kokybę. Alektinibas, selektyvus anaplastinės limfomos kinazės (ALK) inhibitorius, veiksmingas tiek sisteminiu lygmeniu, tiek centrinėje nervų sistemoje (CNS), gydant pažengusį ALK teigiamą NSLPV. ALEX yra pirmasis pasaulinis III fazės klinikinis tyrimas, kuriame tiesiogiai palyginti du ALK inhibitoriai (alektinibas ir krizotinibas), skiriant juos kaip pirmos eilės gydymą. ALEX tyrimo stebėsenos rezultatai pagrindžia alektinibo kaip pirmos eilės gydymo standartą pacientams, sergantiems anksčiau negydytu ir išplitusiu ALK teigiamu NSLPV.

Dozuotų miltelių inhaliatorių reikšmė šiuolaikiniame astmos ir LOPL gydyme: budezonido ir formoterolio fumarato derinys

Sabina Gasperovič — 2025-09-25

Astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra vienos dažniausių lėtinių kvėpavimo sistemos ligų, kurioms gydytidažniausiai skiriami įkvepiami vaistai. Dozuotų miltelių inhaliatoriai (DMI), rekomenduojami Visuotinėje astmos iniciatyvoje (angl. Global Initiative for Asthma, GINA) ir Visuotinėje lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvoje (angl. Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease, GOLD), yra tinkami daugeliui pacientų. Veiksmingam DMI dozės tiekimui pakanka 30 l/min. arba daugiau didžiausio įkvėpimo srauto (PIF). Tyrimai rodo, kad astma ir LOPL sergantys pacientai dažniausiai geba pasiekti pakankamą PIF. DMI tiekia pastovią budezonido dozę nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės), mechaninio poveikio arba įkvėpimo manevro variacijų. Budezonido ir formoterolio fumarato derinys pagerina plaučių funkcijos rodiklius, pacientų gyvenimo kokybės vertinimą ir ligos kontrolę, todėl yra veiksmingas, patikimas bei pacientui patogus gydymo pasirinkimas kasdienėje klinikinėje praktikoje.

Idiopatinė ir progresuojanti plaučių fibrozė: naujų klinikinių tyrimų apžvalga

Kęstutis Malakauskas — 2025-09-25

FIBRONEER-IPF ir FIBRONEER-ILD tyrimų duomenys rodo fosfodiesterazės 4B inhibitoriaus nerandomilasto,
skiriamo vieno arba kartu su kitais priešfibroziniais vaistais, klinikinį veiksmingumą lėtinant plaučių funkcijos blogėjimą pacientams, sergantiems idiopatine ir progresuojančia plaučių fibroze.

Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas esant neigiamai programuotos ląstelės žūties baltymo ligando raiškai

Gediminas Vasiliauskas — 2025-09-25

Plaučių vėžys išlieka viena dažniausių ir daugiausia mirčių lemiančių onkologinių ligų pasaulyje. Pacientai, sergantys metastazavusiu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, kai programuotos ląstelės žūties baltymo ligando 1 raiška yra mažesnė nei 1 proc., sudaro reikšmingą, tačiau sunkiai gydomą pacientų grupę. Metaanalizių duomenimis, imunoterapijos ir platinos pagrindu skiriamos chemoterapijos derinys žymiai pagerina šių pacientų išgyvenamumą be ligos progresavimo, bendrą išgyvenamumą bei objektyvaus atsako dažnį, palyginti su vien tik chemoterapija.