EOZINOFILOPOETINŲ IR INTEGRINŲ VAIDMUO EOZINOFILŲ BIOLOGINĖMS SAVYBĖMS SERGANT ASTMA
Santrauka
Astma yra uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuria serga apie 300 milijonų žmonių visame pasaulyje, o sergamumas nuolat didėja. Sergantiesiems astma dažniausiai nustatomas 2 tipo uždegimas, kuriam būdinga eozinofilija, tai yra padidėjęs eozinofilų kiekis kraujyje ir kvėpavimo takuose. Astma su vyraujančiu eozinofiliniu uždegimu pasižymi sunkesne ligos eiga, dažnesniais paūmėjimais, intensyvesniais simptomais. Siekiant to išvengti ir pagerinti gydymo rezultatus svarbu geriau suprasti astmospatogenezę. Eozinofilų išgyvenamumą, aktyvinimą ir jų telkimasi plaučiuose bei kraujyje lemia citokinai, iš kurių svarbiausi – interleukinas (IL)-3, IL-5 ir granuliocitų-makrofagų kolonijas stimuliuojantis veiksnys (GM-CSF). Eozinofilija taip pat susijusi su eozinofilų paviršiuje esančių integrinų aktyvinimu. Integrinai yra atsakingi už eozinofilų sukibimą su kvėpavimo takų struktūrinėmis ląstelėmis. Taip prailginamas eozinofilų išgyvenamumas, o tai lemia ryškesnę kvėpavimo takų eozinofiliją. Siekiant mažinti eozinofiliją, kartu ir kvėpavimo takų uždegimą, eozinofilopoetinai, jų receptoriai ir integrinai gali būti potencialūs taikiniai gydymui. Šiam tikslui pasiekti naudojami humanizuoti monokloniniai antikūnai. Biologinė terapija yra
perspektyvi individualizuojant astmos gydymą, nes leidžia specifiškai slopinti svarbius astmos kelius. Šioje apžvalgoje bus aptarta eozinofilopoetinų ir jų receptorių biologinė reikšmė, integrinų poveikis eozinofilų funkcijoms, anticitokinų ir antiintegrinų terapijos veiksmingumas sergant astma.
