Biologiniai žymenys astmos diagnostikoje ir gydyme: nuo teorijos iki praktikos

Santrauka

Astma yra heterogeniška kvėpavimo takų liga, kuriai gydyti svarbu nustatyti jos endotipą. Biologiniai žymenys tampa reikšminga priemone tikslinei diagnostikai ir gydymui. Tyrimo tikslas. Apžvelgti pagrindinius biologinius žymenis, siejamus su astmos endotipais, pabrėžiant 2 tipo ir ne 2 tipo uždegimo skirtumus bei naujus molekulinius taikinius. Tyrimo metodai. Atlikta sisteminė literatūros analizė, naudojant „PubMed“, „Scopus“ ir „Google Scholar“ duomenų bazes. Į analizę įtrauktos 2020–2024 m. publikacijos. Rezultatai. Nustatyta, kad eozinofilų kiekis periferiniame kraujyje, azoto oksido frakcija iškvepiamame ore (FeNO), imunoglobulinas E (IgE) bei mikroRNR (miRNR) raiška gali būti naudingi diferencijuojant astmos fenotipus. Tokie žymenys kaip periostinas, YKL-40 ir galektinas-10 laikomi perspektyviais, ypač tais atvejais, kai tradiciniai indikatoriai yra riboti. Skirtingų eozinofilų potipių miRNR raiškos profiliai (pvz., miR-185-5p, miR-21-5p) gali būti naudojami kaip galimi endotipo prognozavimo įrankiai. Išvados. Biologinių žymenų integracija į astmos valdymą gali padėti individualizuoti gydymą. Vis dėlto šiam tikslui pasiekti būtinas šių žymenų klinikinis validavimas ir tolesnė perspektyvių žymenų paieška, taikant multiomikos metodus.