Mirčių dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos analizė Lietuvoje 2019 m. ir 2022 m.

Santrauka

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra sekinanti lėtinė liga, kuri daro didelę įtaką sergančiųjų kasdienei veiklai ir gyvenimo kokybei. Nuo šios ligos kasmet miršta apie 3 mln. žmonių; tai trečia pagal dažnį mirties priežastis pasaulyje po išeminės širdies ligos ir insulto. Didėjantis tabako vartojimas, visuomenės senėjimas ir veiksmingo gydymo stygius yra susiję su prognozuojamu mirčių nuo LOPL skaičiaus augimu. Nepaisant didelio mirčių skaičiaus sergant LOPL, su liga tiesiogiai susijęs mirštamumas gali būti netiksliai įvertinamas dėl kasdienėje praktikoje nepelnytai dažnai įvardijamos mirties priežasties – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tyrimo tikslas. Įvertinti pagrindines mirusių asmenų, kuriems mirties liudijime nurodyta LOPL diagnozė, mirties priežastis Lietuvoje 2019 m. ir 2022 m. Metodai. Atliktas retrospektyvusis kohortinis Lietuvos gyventojų mirties liudijimų duomenų tyrimas, naudojant Valstybės sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo platformą. Į analizę įtraukti asmenys, kuriems viena iš mirties priežasčių nurodyta LOPL (J44.0–J44.9), o pagrindine mirties priežastimi – LOPL (J44.0–J44.9), hipertenzija (I10–I15), išeminė širdies liga (I20–I25), aritmijos (I44–I49), širdies nepakankamumas (I50.0–I50.9), smegenų infarktas, insultas arba smegenų kraujagyslių ligų komplikacijos (I63–I64; I69), astma (J45.0–J45.9), ūminis plaučių uždegimas (J18), ūminis kvėpavimo nepakankamumas (J96). Rezultatai. Nustatyta, kad mirties atvejų skaičius, kai nustatyta LOPL diagnozė (kaip pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, kaip tiesioginė mirties priežastis, kaip tarpinė mirties priežastis arba kita svarbi būklė, lėmusi mirtį, bet nesusijusi su pagrindine mirties priežastimi), tarp visos mirusiųjų populiacijos 2019 m. sudarė 0,72 proc., o 2022 m. – 0,62 proc. Tarp mirusiųjų, kuriems nustatyta LOPL diagnozė, ši liga kaip pagrindinė mirties priežastis buvo registruota kas antram mirusiajam (54 proc. 2019 m. ir 45 proc. 2022 m.), o širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – kas trečiam (32 proc. 2019 m. ir 35 proc. 2022 m.). Kitos dažniausiai registruotos pagrindinės mirties priežastys buvo išeminė širdies liga (22 proc. 2019 m. ir 2022 m.) bei širdies nepakankamumas ir ūminis plaučių uždegimas (iki 10 proc.). Išvados. Tyrimo duomenimis, LOPL kaip pagrindinė mirties priežastis registruojama nepakankamai dažnai. Pažymėtina, kad LOPL ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligos dažnai nurodomos kartu, o trečdaliui mirusiųjų pagrindine mirties priežastimi įvardijamos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.