Sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu gydymas III kartos epidermio augimo veiksnio receptoriaus tirozino kinazės inhibitoriais. Vieno centro patirtis

Santrauka

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV), kuriems skirtas gydymas III kartos epidermio augimo veiksnio receptoriaus (EGFR) tirozino kinazės inhibitoriais (TKI), gydymo veiksmingumą ir įvertinti laisvai cirkuliuojančios deoksiribonukleorūgšties (lcDNR) dėl EGFR T790M mutacijos pokyčius kraujo plazmoje gydymo laikotarpiu. Metodika. Atlikta retrospektyvioji ir perspektyvioji 47 pacientų, sergančių NSLPV ir 2014–2025 m. gydytų EGFR TKI, duomenų analizė. Pirmos grupės (n = 34) tiriamiesiems skirtas pirmos eilės gydymas III kartos EGFR TKI; antros grupės (n = 13) – pirmos eilės gydymas I arba II kartos EGFR TKI, o ligai progresuojant ir nustačius EGFR T790M mutaciją, gydymas pakeistas į III kartos EGFR TKI. Vertinti demografiniai ir klinikiniai duomenys, atsakas į gydymą, išgyvenamumas be ligos progresavimo, bendras išgyvenamumas bei lcDNR analizės rezultatai dėl EGFR T790M mutacijos pacientams, gydytiems I arba II kartos EGFR TKI. Rezultatai. Ligos progresavimas nustatytas 17 (50,0 proc.) pirmos grupės pacientų ir 11 (84,6 proc.) antros grupės pacientų, skiriant jiems antros eilės gydymą III kartos EGFR TKI (p < 0,05). Pirmos grupės išgyvenamumo be ligos progresavimo mediana siekė 15,49 mėn. (95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) – 11,84–20,18 mėn.), antros grupės pacientų, skiriant pirmos eilės gydymą – 23,33 mėn. (95 proc. PI – 21,08–34,62 mėn.; p < 0,05), o skiriant antros eilės gydymą – 19,87 mėn. (95 proc. PI – 13,91–35,11 mėn.). Pirmos grupės bendro išgyvenamumo mediana siekė 18,47 mėn. (95 proc. PI – 14,94–22,81 mėn.), antros grupės – 48,93 mėn. (95 proc. PI – 37,35–65,39 mėn.) (p < 0,01). 2022–2025 m. laikotarpiu septyniems pacientams, gydytiems I arba II kartos EGFR TKI, lcDNR dėl EGFR T790M mutacijos kraujo plazmoje nenustatyta, tačiau liga progresavo. Atlikus pakartotinę navikinio audinio biopsiją, mutacija nustatyta dviem tiriamiesiems (28,6 proc.). Išvados. Sergantiesiems NSLPV, kuriems nustatyta EGFR T790M mutacija ir skirtas antros eilės gydymas III kartos EGFR TKI, nustatytas reikšmingai ilgesnis bendras išgyvenamumas nei tiems, kuriems skirtas pirmos eilės gydymas III kartos EGFR TKI. Atvejais, kai lcDNR kraujo plazmoje mutacija nenustatoma, tačiau liga progresuoja, tikslinga atlikti pakartotinę plaučių audinio biopsiją – T790M mutacija nustatoma maždaug trečdaliui (28,6 proc.) tokių pacientų.