Dūstantis pacientas: šeimos gydytojo taktika

Santrauka

Dusulys literatūroje apibrėžiamas kaip sunkaus kvėpavimo pojūtis, priklausantis ne tik nuo patofiziologinių pokyčių žmogaus organizme, bet ir nuo paciento emocinės būklės bei jo charakterio savybių. Dusulys skiriamas į ūminį ir lėtinį. Staiga atsiradus dusuliui, pacientai dažniausiai patenka tiesiai į skubiosios pagalbos skyrių, ambulatoriškai konsultuojami retai. Lėtinio dusulio atveju šeimos gydytojui dažniausiai tenka atskirti, širdies ar plauãų ligos jį sukelia; neretai abiejų organų patologija būna kartu. Diferencijuojant dusulio priežastį, itin svarbi anamnezė. Dusulys iškvėpimo metu būdingas tiek plauãų, tiek širdies patologijai. Nervinės kilmės dusuliui būdinga tai, kad dusulys prasideda ramybėje, pacientui sunku įkvėpti. Dusulio diferencinei diagnostikai būtinas spirometrinis tyrimas. Neaiškiais atvejais šeimos gydytojas turėtų siųsti pacientus pas kardiologą ir (arba) pulmonologą diagnozės patikslinti.