Inhaliuojamųjų bronchodilatatorių poveikio ventiliacinei plaučių funkcijai ypatumai sergant lėtine obstrukcine plaučių liga

  • Alfredas Bagdonas
Reikšminiai žodžiai: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, ventiliacinė plaučių funkcija, inhaliuojamieji bronchodilatatoriai

Santrauka

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) patogenezės tyrimai rodo, jog persistuojančio smulkiųjų kvėpavimo takų ir plaučių parenchimos uždegimo sąlygojami struktūriniai pokyčiai lemia specifinių plaučių mechaninių savybių ir savito bronchų obstrukcijos mechanizmo atsiradimą. Dėl smulkiųjų kvėpavimo takų fibrozės ir jų stabilumą palaikančių plaučių parenchimos jungčių destrukcijos, kvėpavimo takai praranda gebėjimą atsispirti didėjančiam intratorakaliniam slėgiui ir iškvėpimo metu subliūkšta. Dėl šio reiškinio, kitaip vadinamo ekspiraciniu smulkiųjų bronchų kolapsu, labai sumažėja iškvėpiamo oro srovė. Šis obstrukcijos mechanizmas itin būdingas sergant sunkia ir labai sunkia LOPL. Dėl šių pokyčių ramaus kvėpavimo ir ypač fizinio krūvio metu pasireiškia vadinamieji oro spąstai, kai dėl ribotos iškvėpiamo oro srovės nepakanka laiko iškvėpti viso oro iš plaučių, dėl to padidėja oro tūris, liekantis plaučiuose iškvėpimo pabaigoje, t. y. atsiranda plaučių hiperinfliacija. Inhaliuojamųjų bronchodilatatorių (IB) poveikis ventiliacine plaučių funkcijai pasireiškia šiais ypatumais: nors iškvėpiamo oro srovė lieka ribota, dėl poveikio kvėpavimo takų lygiųjų raumenų tonusui, pasipriešinimui, neuromechaniniam plaučių išsiplėtimui bei kvėpuojamiesiems raumenims ženkliai padidėja galinis iškvėpiamo oro tūris savaiminio kvėpavimo bei fizinio krūvio metu, todėl sumažėja plaučių hiperinfliacija. Ši farmakologinė plaučių tūrių redukcija po bronchodilatatoriaus inhaliacijos nesant FEV1 pokyčių labai būdinga sergantiems sunkesne LOPL. Kadangi FEV1 nustatomas forsuoto iškvėpimo mėginiu, padidėjęs ekspiracinis smulkiųjų bronchų kolapsas maskuoja bronchų lygiųjų raumenų tonuso ir laidumo pokytį po bronchodilatatoriaus inhaliacijos. Plaučių tūrio rodikliai, ypač IC, kadangi jai išmatuoti nebūtina kūno pletizmografija, parodo tikrą IB poveikį oro spąstams ir plaučių tūrio struktūrai, tuo tarpu FEV1 nėra informatyvus rodiklis vertinti IB poveikio efektyvumą sergantiesiems LOPL. Ilgalaikė ir efektyvi LOPL simptomų ir plaučių hiperinfliacijos kontrolė pasiekiama vartojant ilgai veikiančius IB, ypač tiotropį, bei ilgai veikiančių IB ir inhaliuojamųjų gliukokortikoidų sudėtinius preparatus.

Biografiniai duomenys

Alfredas Bagdonas

VĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė

Kaip cituoti
1.
Bagdonas A. Inhaliuojamųjų bronchodilatatorių poveikio ventiliacinei plaučių funkcijai ypatumai sergant lėtine obstrukcine plaučių liga [Prieiga per internetą]. PIA 2009 geg.;5(1):57-59.[žiūrėta 2024 lapkr. 22 ] Available from: http://pia.pulmoalerg.lt/index.php/PIA/article/view/480