Sunki astma vaikystėje
Santrauka
Astma yra dažniausia plaučių liga vaikų amžiuje. Daugumai astma sergančių vaikų užtikrinama pakankama ligos kontrolė, skiriant įprastą gydymą, tačiau nuo 3,8 iki 20 proc. jų serga sunkia astmos forma. Sunki astma gali būti skirstoma į sunkiai gydomą astmą, kai yra bloga astmos kontrolė dėl netinkamo gydymo režimo laikymosi, blogos vaistų vartojimo technikos, namuose arba mokykloje esančių alergenų, paciento antsvorio, psichologinių ligų, bei į gydymui atsparią astmą, kai astmos kontrolė nepasiekiama netgi koregavus išvardytus rizikos veiksnius. 12–30 proc. vaikų po nuodugnaus diagnozės įvertinimo nustatoma kita liga, sukėlusi simptomus, panašius į sunkios astmos. Papildomai įvertinus medikamentų vartojimą ir aplinkos veiksnių įtaką, iš viso apie 30–50 proc. atvejų paaiškėja, kad yra ne sunki, o sunkiai gydoma astma. Veiksmingam sunkios astmos gydymui užtikrinti gali būti svarbu nustatyti astmos endotipą, kuris gali būti eozinofilinis, neutrofilinis ir paucigranuliocitinis. Vaikams būdingam eozinofiliniam uždegimui kvėpavimo takuose patvirtinti gali padėti azoto oksido frakcijos nustatymas iškvėptame ore, tuo tarpu eozinofilų kiekio skrepliuose tyrimas vaikams retai būna naudingas. Sunkios vaikų astmos gydymui rekomenduojamas kompleksinis gydymas didelės dozės inhaliuojamųjų gliukokortikoidų kartu su β2 adrenoreceptorių agonistais, leukotrienų receptorių antagonistu arba tiotropiu, taip pat vyresniems vaikams rekomenduojama skirti biologinę terapiją ir vengti ilgalaikio sisteminių gliukokortikoidų vartojimo.