Rijimo sutrikimai po chirurginio obstrukcinės miego apnėjos gydymo
Santrauka
Tyrimo tikslas. Įvertinti disfagijos simptomų intensyvumą po mažai invazyvių ir invazyvių ryklės operacijų su (be) tonzilektomija (TE), skirtų gydyti obstrukcinę miego apnėją (OMA), bei jį palyginti su kontroline sveikų žmonių grupe. Taip pat įvertinti Rijimo sutrikimų po ryklės operacijos (RSRO) klausimyno tinkamumą naudoti klinikinėje praktikoje. Tyrimo metodai. Anketiniu būdu buvo apklausti 157 nuo 18 iki 65 metų amžiaus pacientai, kuriems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 30 d. buvo atlikta viena iš ryklės operacijų, skirtų OMA gydymui: minkštojo gomurio ir liežuvio šaknies radiodažnuminė termoabliacija (RDTA), bet kurio tipo palatoplastika (PP) bei TE operacija. Kontrolinę grupę sudarė 50 sveikų, ryklės operacijų neturėjusių 18 65 metų asmenų. Visų tiriamųjų disfagijos simptomų intensyvumas buvo vertintas naudojant Vaizdinio atitikmens skales (VAS) bei Disfagijos atrankos (DAK) ir RSRO klausimynus. Rezultatai. Tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupių asmenų visų disfagijos simptomų VAS vidurkiai nesiekė trijų balų ir atitiko silpną simptomų intensyvumą. Lyginant su kontroline grupe, nustatytas didesnis springimo, kosulio rijimo metu ir svetimkūnio pojūčio gerklėje VAS vidurkis bei didesnis RSRO klausimyno balas tiriamojoje grupėje. Lyginant tiriamosios grupės pogrupius pagal atliktą operacijos tipą su kontroline grupe, nustatytas didesnis svetimkūnio pojūčio gerklėje VAS vidurkis po TE ir PP operacijų, springimo, kosulio rijimo metu VAS vidurkis po TE operacijos bei didesnis RSRO klausimyno balas po visų operacijų. Išvados. Vėlyvieji rijimo sutrikimai po chirurginio OMA gydymo yra silpnai išreikšti, nepriklausomai nuo atliktos ryklės operacijos tipo. Silpnai išreikšti springimo, kosulio rijimo metu bei svetimkūnio pojūčio gerklėje simptomai išlieka stipresni operuotiems pacientams nei ryklės operacijų neturėjusiems asmenims. Taip pat šie simptomai išlieka stipresni asmenims, kuriems atliktos invazyvios (PP, TE) ryklės operacijos, lyginant su mažiau invazyviomis (RDTA) operacijomis. RSRO klausimynas yra jautrus, gebantis fiksuoti nedidelius disfagijos simptomų pokyčius ir yra tinkamas naudoti klinikinėje praktikoje.
